Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

36°51′ š. pl. 27°14′ r. ilg. / 36.850°š. pl. 27.233°r. ilg. / 36.850; 27.233

Kosas (gr. Κως) – Graikijai priklausanti sala Egėjo jūroje, Dodekaneso salyne, 4 km nuo Mažosios Azijos (senovės Karijos) krantų. Plotas – 290 km². Salos ilgis 45 km, plotis iki 11 km. Kranto linijos ilgis 115 km. Paviršius uolingas, kalnuotas, iškyla iki 846 m.

2011 m. Kose gyveno 33,3 tūkst. gyventojų (antra pagal gyventojų skaičių Dodekaneso sala). Dauguma gyventojų yra graikai, bet saloje tebegyvena ~2000 turkų (XX a. vid. jie sudarė apie pusę gyventojų). Didžiausia gyvenvietė ir uostas – , kitos didesnės gyvenvietės – Kardamena, Kefalas, Tingakis, Antimachija, Marmaris. Vystomas turizmas, auginami alyvmedžiai, vynuogės, migdolai, figos, pomidorai ir kt. Veikia tarptautinis oro uostas. Kose yra gana gerai išlikusi gydymo dievo Asklepijaus šventykla (asklepionas), gimnazijos, odeono, didelės , romėnų statinių liekanos, XIV a. hospitalijerų pilis, taip pat platanas, po kuriuo, pasak legendos, mokęs Hipokratas.

Kosas minimas nuo Homero „Iliados“. Jo pirmuoju legendiniu karaliumi laikomas Meropas. Salą savo žygių metų aplankęs Heraklis. Kosas buvo svarbi Asklepijaus garbinimo vieta. Salą kelis kartus buvo užėmę persai. Strabonas mini, kad Kosas buvo gerai įtvirtintas ir svarbus Egėjo uostas. Graikų ir romėnų laikais Kosas garsėjo kaip medicinos studijų vieta, čia V a. pr. m. e. gyveno Hipokratas. XIII–XIV a. salą valdė genujiečiai, turkų piratai, hospitaljerai. 1523 m. Kosą užėmė Osmanai.

Koso kraštovaizdis
Koplyčia Dikėjo kalnuose
Kefalo gyvenvietė
Koso tvirtovė

Vikiteka: Kosas – vaizdinė ir garsinė medžiaga