KordelijaErdvėlaivio Voyager 2 nuotraukaAtradimasAtradėjas Voyager 2Atrastas 1986 m sausio 20 d Orbitos charakteristikos

**Kordelija**
Atradimas
Erdvėlaivio Voyager 2 nuotrauka
Atradėjas	/ Voyager 2
Atrastas	1986 m. sausio 20 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė	49 752 km
Ekscentricitetas	0,00047
Apskriejimo periodas	0,335034 d.
Posvyris	0,147° (į Urano ekvat.)
Planetos palydovas	Urano
Fizinės charakteristikos
Dimensijos	50×36 km
Vidutinis skersmuo	40 km
Paviršiaus plotas	~5100 km²
Tūris	~34 000 km³
Masė	~4,4×10¹⁶ kg
Vidutinis tankis	1,3 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis	0,0073 m/s²
Pabėgimo greitis	0,017 km/s
Ašies posvyris	0
Albedas	0,08
Paviršiaus temperatūra	vid: 64 K

Kordelija (angl. Cordelia) arba Uranas VI – arčiausiai skriejantis gamtinis Urano palydovas. 1986 m. sausio 20 d. atrastas iš erdvėlaivio Voyager 2, skriejusio pro Uraną, darytų nuotraukų. Iš karto po atradimo suteiktas laikinas S/1986 U 7 pavadinimas. Vėliau jis pastebėtas tik Hablo kosminiu teleskopu 1997 metais. Vėliau pavadintas Lyro jaunausios dukters vardu iš Viljamo Šekspyro knygos „Karalius Lyras“.

Apie jį praktiškai nieko nežinoma, išskyrus jo orbitą , spindulį, kuris lygus 20 km , bei geometrinį albedą, lygų 0.08. Voyager 2 kadruose Kordelija atrodo kaip ištįsęs objektas, kurio didžioji ašis yra nukreipta į Uraną.

Kordelija yra kaip Urano žiedo Epsilon vidinis aviganis.

Šaltiniai

E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.
„Planet and Satellite Names and Discoverers“. Gazetteer of Planetary Nomenclature. USGS Astrogeology. 2006-07-21. Nuoroda tikrinta 2006-08-06.
B. Smith, „IAUC 4168: Sats and rings of Uranus; CCO“, 1986.
E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.
Showalter, M. R.; Lissauer, J. J. (2003-09-03). „IAU Circular No. 8194“. Nuoroda tikrinta 2006-08-05.
Jacobson, R.A. (1998). „The Orbits of the Inner Uranian Satellites From Hubble Space Telescope and Voyager 2 Observations“. The Astronomical Journal. 115: 1195–1199. doi:10.1086/300263.
E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.
E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.

[1] E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.

[Gazetteer-2] „Planet and Satellite Names and Discoverers“. Gazetteer of Planetary Nomenclature. USGS Astrogeology. 2006-07-21. Nuoroda tikrinta 2006-08-06.

[3] B. Smith, „IAUC 4168: Sats and rings of Uranus; CCO“, 1986.

[4] E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.

[5] Showalter, M. R.; Lissauer, J. J. (2003-09-03). „IAU Circular No. 8194“. Nuoroda tikrinta 2006-08-05.

[6] Jacobson, R.A. (1998). „The Orbits of the Inner Uranian Satellites From Hubble Space Telescope and Voyager 2 Observations“. The Astronomical Journal. 115: 1195–1199. doi:10.1086/300263.

[7] E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.

[8] E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.