Konstruktyvizmas (meno kryptis)

Konstruktyvizmas (lot. constructivus – tai, ko reikia statant) – apie 1914 m. Rusijoje susiformavusi architektūros, dailės ir literatūros srovė ir meno teorija, kuri trumpai dominavo Rusijoje po 1917 m. Spalio revoliucijos, nuo 1920 m. paplito Vakarų Europoje.

Zujevo kultūros namai Maskvoje

Konstruktyvizmo literatūrai būdingi agitaciniai montažiniai, lakoniško reklaminio stiliaus kūriniai. Konstruktyvistinei dailei būdingas pramoninių medžiagų − stiklo, plastmasės, standartinių metalinių detalių − naudojimas. Konstruktyvizmo pradininku laikomas rusų dailininkas Vladimiras Tatlinas, kuris 1914 m. grįžęs į Rusiją iš Paryžiaus pradėjo kurti reljefinės skulptūros kūrinius iš medžio, vielos, metalo skardos. V. Tatlinas buvo paveiktas P. Pikaso eksperimentų skulptūroje ir 1913 m. italų futuristų manifesto. Kitais reikšmingais konstruktyvistais buvo broliai Naumas Gabo ir . Prie konstruktyvizmo meno sampratos platinimo reikšmingai prisidėjo Bauhaus menininkas Laslas Mohojus-Nadis Vokietijoje.

Šaltiniai

• Ian Chilvers. The Oxford Dictionary of Art. Oxford University Press, 2004, p. 166