Konstantinas Galkauskas

Konstantinas Galkauskas
Gimė	1875 m. birželio 4 d. Vilnius
Mirė	1963 m. vasario 20 d. (87 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinėse
Veikla	Lietuvos kompozitorius, dirigentas.

Konstantinas Galkauskas (1875 m. birželio 4 d. Vilniuje – 1963 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kompozitorius, dirigentas.

Atminimo lenta Vilniuje, Pylimo g.

Biografija

1908 m. baigė Sankt Peterburgo konservatoriją, mokytojai Nikolajus Rimskis-Korsakovas, Anatolijus Liadovas, Aleksandras Glazunovas. 1908-1940 m. dėstė Vilniaus mokyklose, Vilniaus žydų muzikos institute. 1909 m. ir 1919 m. Vilniuje įkūrė simfoninius orkestrus; dirigavo simfoninius koncertus. Nuo 1940 m. dėstė , 1945-1949 m. Vilniaus, 1949-1963 m. Lietuvos konservatorijoje. Nuo 1947 m. profesorius.

Kūryba

• Čigonai, opera, 1908 m., pastatymai: Sankt Peterburgo konservatorija, Vilniaus miesto teatras
• Amūro malonė, komedija, 1925 m.
• Olimpiada, komedija, 1926 m.
• Kantata Basanavičiaus atminčiai, 1927 m.
• Kantata Čiurlionio atminimui, 1927 m.
• Motinos šešėlis, baletas vaikams, 1930 m.
• Laimingasis princas, operetė, pastatyta 1934 m.
• Keturi metų laikai, baletas vaikams, 1935 m., Vilniaus lietuvių gimnazija
• Stebuklingas sapnas, baletas vaikams, 1936 m., Vilniaus lietuvių gimnazija
• Lėlių karalystėje, baletas vaikams, 1937 m., Vilniaus lietuvių gimnazija
• Styginių kvartetas, 1945 m.
• Pergalė kantata, 1946 m.
• Maskva, simfonija, 1948 m.
• Dešimt poetinių paveikslėlių simfoniniam orkestrui, 1955 m.

Sukūrė 4 siuitas chorui, dainų, romansų, pjesių fortepijonui (Lietuvių liaudies šokiai), arfai, muzikos dramos ir lėlių spektakliams. Harmonizavo lietuvių, rusų, baltarusių, lenkų, žydų liaudies dainų. Kūryboje laikėsi rusų klasikų tradicijų, kai kurie kūriniai turi saloniškumo bruožų. Leido, su kitais, žurnalą „Meno diena“ (1914 m.). Surengė švietėjiškų koncertų paskaitų.

Literatūra

• A. Matulaitytė. Konstantinas Galkauskas, Vilnius, 1975 m.

Šaltiniai

1. Arvydas Karaška. Konstantinas Galkauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 363 psl.