Komodoro Rivadavija

Komodoro Rivadavija (isp. Comodoro Rivadavia) – miestas Pietų Argentinoje, didžiausias Patagonijos ir Čubuto provincijos miestas. Išsidėstęs prie Atlanto vandenyno Šv. Jurgio (San Jorge) įlankos, Čenkės kalno papėdėje. Eskalantės departamento centras.

Komodoro Rivadavija Comodoro Rivadavia
Komodoro Rivadavijos panorama
Komodoro Rivadavija 45°51′0″ p. pl. 67°28′0″ v. ilg. / 45.85000°š. pl. 67.46667°r. ilg. / 45.85000; 67.46667 (Komodoro Rivadavija)
Laiko juosta: (UTC-3)
Valstybė	Argentina
Provincija	Čubuto provincija
Departamentas
Įkūrimo data	1901 m.
Gyventojų (2010)	175 196
Altitudė	61 m
Tinklalapis	www.comodoro.gov.ar
Vikiteka	Komodoro Rivadavija

Istorija

Miestas įkurtas 1901 m. vasario 23 d. kaip prekybinis uostas. Pirmieji miesto gyventojai buvo išeiviai iš Pietų Afrikos Respublikos (būrai). Pavadintas laivybos ministro Martino Rivadavijos garbei. Miestas pradėjo klestėti nuo 1907 m., kai netoliese buvo rastas naftos telkinys.1946–1957 m. buvo Čubuto prov. sostinė.

Susisiekimas

Komodoro Rivadavija įsikūrusi prie Buenos Airių–Ušuajos plento (Ruta Nacional 3). 17 km nuo miesto yra oro uostas, iš kurio vyksta reguliarūs skrydžiai į Buenos Aires ir Ugnies Žemę.

Ekonomika

Komodoro Rivadavija – didžiausias pramonės centras visoje Patagonijoje. Naftos ir dujų gavybos ir eksporto centras. Nutiestas 1770 km ilgio dujotiekis į Buenos Aires. Miestas aprūpinamas vėjo energija (didžiausias vėjo jėgainių kompleksas visoje Pietų Amerikoje). Naftos perdirbimas. Naftos chemijos pramonė. Žvejyba ir žuvies perdirbimas. Cemento gamyba, metalurgijos pramonė.

Lankytinos vietos

Rada Tili (Rada Tilly) kurortas (12 km nuo miesto) ir Kostaneros paplūdimys. Nacionalinis naftos muziejus (įkurtas bendrovės). Antonio Morano vėjų parkas. Čenkės kalnas. Naftos šventė (gruodžio 13 d.).

Šaltiniai

1. ARGENTINA: Chubut
2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 221
3. Comodoro Rivadavia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003

Nuorodos

• Oficiali svetainė