Kolubaros apygarda (serb. Колубарски округ / Kolubarski okrug) – Serbijos administracinis vienetas, viena iš 8 apygardų Šumadijos ir Vakarų Serbijos regione. Apygardos teritorija plyti Vakarų Serbijos centrinėje dalyje. 2011 m. duomenimis, turėjo apie 174,5 tūkst. gyventojų. Administracinis centras – Valevo miestas, išsidėstęs prie upės.
Kolubaros apygarda Колубарски округ / Kolubarski okrug | |
---|---|
Kolubaros apygardos geografinė padėtis | |
Valstybė | Serbija |
Regionas | Šumadija ir Vakarų Serbija |
Administracinis centras | Valevas |
Savivaldybės | 6 |
Gyventojų | 174 513 |
Plotas | 2 474 km² |
Tankumas | 71 žm./km² |
ISO 3166-2 | RS-09 |
Tinklalapis | kolubarskiokrug.com |
Vikiteka | Kolubaros apygardaVikiteka |
Savivaldybės
Kolubaros apygardą sudaro 6 savivaldybės:
- (Општина Осечина)
- (Општина Уб)
- (Општина Лајковац)
- (Град Ваљево)
- (Општина Мионица)
- (Општина Љиг)
Miestai
Demografija
Pagal 2011 m. Serbijos gyventojų surašymą, Kolubaros apygardoje gyveno 174 513 žmonių. Etninė sudėtis:
Etninė grupė | Populiacija |
---|---|
Serbai | 166 325 |
Romai | 4 045 |
Juodkalniečiai | 215 |
Jugoslavai | 161 |
Makedoniečiai | 133 |
Kroatai | 120 |
Kiti | 3 514 |
Viso | 174 513 |
Ekonomika
Vystoma metalo apdirbimo („Krusik“, „Gradac“ įmonės), maisto perdirbimo pramonė, žemės ūkis (slyvos, avietės, gervuogės).
Kultūra
Apygarda garsi kultūros ir istorijos paminklais:
- Brankovinos (Brankovina) kaimo kultūros ir istorijos komplekso objektai - nuo 1979 m. paskelbti valstybės saugomais.
- Musulmonų namai – XVIII a. turkų architektūra.
- Nenadovičiaus bokštas (Кула Ненадовића) - 1813 m., pastatytas kunigaikščio Nenadovičiaus, vėliau turkų paverstas kalėjimu.
- Valevo soboras – 1838 m., bizantinė architektūra.
- Čelijės vienuolynas (Манастир Ћелије) - – XIII-XIV a.
- Leličo vienuolynas (Manastir Lelić) – 1996 m., vyskupo Nikolos Velimirovičiaus tėviškėje.
Turizmas
- Divčibare kalnų kurortas, Banja Vrujci vandens gydyklos.
Galerija
- Divčibare
- Banja Vrujci
- Senamiesčio gatvė Valeve
- Cerkvė Valeve
- Brankovinos kultūros ir istorijos kompleksas
- Leličo vienuolynas
- Čelijės vienuolynas
Šaltiniai
- (PDF). stat.gov.rs. Republički zavod za statistiku. Suarchyvuotas originalas (PDF) 11 August 2014. Nuoroda tikrinta 15 December 2016.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris