Kolektyvinis darbo ginčas

Kolektyvinis darbo ginčas Lietuvos darbo teisėje – nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės (LR darbo kodeksas, 68 str.).

Reikalavimų iškėlimas ir nagrinėjimas

Reikalavimus darbdaviui turi teisę iškelti ir įteikti įmonėje veikianti profesinė sąjunga, įmonėje veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, ekonominės veiklos šakos profesinių sąjungų organizacija (tuo atveju, kai darbuotojų kolektyvo susirinkimas jai perdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas) arba darbo taryba (LR DK 69 str. 1 d.). Reikalavimus darbdavių organizacijai turi teisę iškelti nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos ar jų organizacijos (susivienijimai, federacijos, centrai ir kt.). Reikalavimai turi būti tiksliai apibrėžti, motyvuoti, išdėstyti raštu ir įteikti darbdaviui ar darbdavių organizacijai.

Darbdavys ar darbdavių organizacija gautus reikalavimus privalo išnagrinėti ir per 7 dienas nuo jų gavimo dienos apie savo sprendimą raštu pranešti reikalavimus iškėlusiems darbuotojų atstovams. Jeigu šis sprendimas darbuotojų atstovų netenkina, jie gali inicijuoti kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimą (LR DK 70 str.). Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėja , darbo arbitražas ar arba - vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių reikalavimu - kolektyvinis darbo ginčas turi būti nagrinėjamas pasitelkiant tarpininką (LR DK 71 str.).

Šaltiniai

1. LR darbo kodeksas (2009-12-21 redakcija)