Koknesės kunigaikštystė

Baltų žemė: Kuoknesė
Šalis	Latvija (Latgala)
Tautos	latgaliai
Laikotarpis	XIII a.
Miestai	Kuoknesė
Atskilo nuo	Polocko
Prijungta prie	Livonijos

Kuoknesės kunigaikštystė – XII a. pabaigos – XIII a. pradžios Latgaloje, Latvija.

Istorija

Kuoknesės kunigaikštystė susidarė Polocko kunigaikščio vasalams su savo kariauna įsikūrus latgalių žemėje ir sutarus su jų diduomene. Kuoknesės kunigaikštystės ryšiai su Polocko kunigaikštyste nebuvo tvirti, nors glaudesni už Jersikos ryšius. Žinomas vienintelis Kuoknesės kunigaikštystės kunigaikštis (stačiatikių krikšto vardas Viačeslavas, lot. Wetseke, Vetseke, Vesceka, Henriko Latvio kronikoje – Vjačko, Vlačko), valdęs 1205–1208 m.

Įtempti Kuoknesės kunigaikštystės santykiai su lietuvių žemių konfederacija vertė Vetseką ieškoti Livonijos pagalbos. 1205 m. jis pripažino Rygos vyskupą Albertą savo siuzerenu. 1208 m. kilo Vetseko ir Alberto vasalo Lielvardės riterio Danieliaus konfliktas. Vetsekas, nepatenkintas Albertu, kad šis nesutramdė riterio, 1208 m. sudegino ir pabėgo į Naugardą. Kuoknesės kunigaikštystę užvaldė Livonijos vokiečiai ir įrengė čia atsparos bazę prieš Jersiką ir lietuvius.

Šaltiniai

1. Edvardas Gudavičius. Kuoknesės kunigaikštystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 354 psl.