KojalavičiaiKojelavičių herbasPradininkas Jonas Kojala m 1564 m Titulas bajoraiLaikotarpis XVI a XVII a Šalys LDK Kojala

Kojalavičiai
Kojelavičių herbas
Pradininkas	Jonas Kojala (m. 1564 m.)
Titulas	bajorai
Laikotarpis	XVI a. - XVII a.
Šalys	LDK

Kojalavičiai, Kojalos, Kojelavičiai-Vijūkai – XVI a. – XVII a. Lietuvos miestiečių ir bajorų giminė.

Giminės istorija

Pradininkas, istoriko Z. Kiaupos duomenimis, nuo 1542 m. minimas Kauno miestietis Jonas Kojala (m. 1564 m.). Veikiausiai jo sūnūs, irgi Kauno miestiečiai – Andrius (minimas 1607–1614 m.) ir Motiejus (prieš 1610 m.) Kojalos.

Andrius turėjo sūnus Lauryną, Baltazarą ir Motiejų (šis minimas 1616–1620 m.). Laurynas, 1606–1641 m. minimas kaip Kauno miestietis ir pirklys, jau vadinamas Kojalavičiumi. Turėdamas kelias vytines ir plaukiodamas upėmis prekiavo Kaune, Vilniuje, Gardine, Karaliaučiuje, Klaipėdoje. Supirkinėjo Kaune sklypus ir namus. Kaip miestiečiai ir pirkliai t. p. minimi Baltazaras 1608–1627 m., Lauryno pusbrolis Jonas (m. 1628 m.)

1604–1628 m. Jonas turėjo vytinių, jomis plukdydavo ir kitų pirklių prekes. Nuo 1604 m. buvo Kauno suolininkų prisiekusysis raštininkas, nuo 1614 m. miesto ūkvedys, miestiečių kolegijos, kontroliuojančios magistrato veiklą, narys. 1609 m. vedė Kauno vaito bajoro dukterį Brigitą, jiems gimė pagarsėję sūnūs Albertas Kojelavičius-Vijūkas, Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas ir Petras Kojelavičius-Vijūkas. Nuo tada Kojalavičių antroji pavardė tapo Vijūkai. Broliai tėvų namus Kaune 1642 m. užrašė kuriamai Jėzuitų kolegijai.

Šaltiniai

Kojalavičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 346 psl.

[1] Kojalavičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 346 psl.