Kobrino kunigaikštystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kobrynės kunigaikštystė, Kobryno kunigaikštystė (bret. Кобрынскае княства) – LDK dalinė kunigaikštystė gyvavusi XV–XVI amžiais istorinio Voluinės regiono šiaurinėje dalyje, dabartinės Baltarusijos Bresto srities vakarinėje dalyje.

Кобрынскае княства Kobrynės kunigaikštystė
LDK dalinė kunigaikštystė
← 1387 – 1519 →
Antspaudas
Location of
Sostinė	Kobrynė
Kalbos	rusėnų
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Atskirta nuo Voluinės	1387 m., 1387
- Paversta ekonomija	1519 m.

Istorija

Būsimosios kunigaikštystės teritoriją iki tol valdė Voluinės kunigaikštystė, kuri nuo XIII a. sudarė Haličo-Voluinės dalį. Kobrynės miestas pirmą kartą paminėtas 1287 m. kaip vienas Berestijos miestų.

1340 m. mirus Haličo-Voluinės kunigaikščiui , prasidėjo Haličo-Voluinės karai, kuriuose varžėsi LDK (savo teises reiškė Liubartas) ir Lenkijos karalystė. 1349 m. Kobrynę paėmė Lenkija, bet 1366 m. ji perėjo Lietuvai. Algirdas pasodino savo sūnų , kuris valdė ir Kobrynę, ir buvo nepriklausomas nuo Liubarto valdomos Voluinės.

Apie 1386 m. Teodoras padalino savo valdas sūnumus, ir taip suformavo teritorijas aplink Kobrynę kaip atskirą valdą. Ją gavo jo sūnus , ir tai laikoma kunigaikštystės pradžia. 1404 m. Vytautas patvirtino Romano teises į Kobrynę, kaip dalinę LDK kunigaikštystę.

Romanas pradėjo kunigaikščių Kobrynskių giminę, ir po jo kunigaikštystę valdė jo įpėdiniai Simonas ir Jonas. Apie 1491 m. Ivanas mirė bevaikis, todėl kunigaikštystę liko valdyti jo žmona Teodora. Ji priėmė katalikų tikėjimą ir ištekėjo už . 1512 m. jai mirus kunigaikštystę perėmė paskutinė gyva Kobrynskių atstovė, Semiono duktė Ona.

1518 m., po Onos mirties, Kobrynės kunigaikštystė panaikinta ir paversta Kobrynės ekonomija. Ji turėjo pavieto (apskrities) statusą ir 1566 m. kuris priskirta Bresto vaivadijai.

Kunigaikščiai

• (1386-~1416);
• (~1416-~1460);
• (~1460-~1491);
• (~1491-1512);
• (1512–1518).