Knutas Didysis

Knutas II Didysis (dan. Knud den Store, angl. Canute the Great, norv. Knut den Mektige, apie 997 m. – 1035 m. lapkričio 12 d. , Anglija) – 1016–1035 m. , 1019–1035 m. Danijos karalius Knutas II ir 1028–1035 m. Norvegijos karalius.

Knutas II Didysis
Knutas II Didysis
Kniutlingai
Gimė	apie 997 m.
Mirė	1035 m. lapkričio 12 d. (~38 metai)
Palaidotas (-a)
Tėvas	Svenas I Šakiabarzdis
Motina	Gunhilda
Sutuoktinis (-ė)	Elgifu iš Northemptono Ema Normandė
Vaikai	Svenas Knutsonas Haraldas I Kiškio Koja Gunhilda
Danijos karalius
Valdė	1019 m. - 1035 m. (~16 metų)
Pirmtakas
Įpėdinis
Valdė	1016 m. - 1035 m. (~19 metų)
Pirmtakas	Edmundas II Geležinšonis
Įpėdinis	Haraldas I Kiškio Koja
Norvegijos karalius Valdė 1028 m. - 1035 m. (~7 metai) Pirmtakas Įpėdinis
Vikiteka	Knutas II Didysis

Biografija

Anglija, Danija, Norvegija Knuto valdymo metais

Kilęs iš , tėvas Svenas I Šakiabarzdis, motina Gunhilda.

Šeima

Pirmoji žmona Elfgifu iš Northemptono, antroji žmona – Ema Normandė. Vaikai:

• Svenas Knutsonas (1016–1035 m.), Norvegijos valdytojas
• (1015–1040 m.) Anglijos karalius
• (1018–1042 m.) Danijos karalius
• Gunhilda Danė (1020–1038 m.), jos vyras Šventosios Romos imperijos imperatorius Henrikas III.

Valdymas

Anglija prie Knuto

Knuto karstas Vinčesterio bažnyčioje

1013–1014 m. dalyvavo tėvo žygyje į Angliją. Po jo mirties grįžo į Daniją, kurios karaliumi tapo jo brolis Haraldas II. 1015 m. jis vėl puolė Angliją, po 1016 m. spalio mėn. pergalės prie Ašingtono sutartimi ją pasidalijo su Edmundu II Geležinšoniu, Knutui atiteko šiaurinė ir rytinė dalys. Konkurentui netrukus neaiškiomis aplinkybėmis mirus, užvaldė visą Angliją. Išmokėjęs laivynui 1018 m. grąžino jį į Daniją, o pats liko Anglijoje.

Jo valdymas jo paties anksčiau nuniokotai šaliai buvo taikios plėtotės ir stabilumo laikotarpis. Knutas II Didysis skatino prekybą, anglų pirkliams tapo prieinama Baltija, daug aukojo Bažnyčiai ir vienuolynams. Po brolio mirties 1018 m. užėmė ir Danijos sostą, 1028 m. užvaldė Norvegiją, kurios siekė nuo 1020 m. Norvegijos vietininku iš pradžių paskyrė jarlą Hakoną Eriksoną, 1029 m. – sūnų Sveną ir jo motiną.

1027 m. kaip piligrimas nukeliavo į Romą, dalyvavo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Konrado II karūnavime, sutarė ištekinti dukrą už imperatoriaus sūnaus. Tuo pačiu buvo patvirtinta Danijos teisė į pietų Jutlandiją, anglų pirkliai atleisti nuo muitų. Dar prieš mirtį 1035 m. prarado Norvegiją, 1042 m. jo iš kelių šalių sukurta valstybė suiro.

Šaltiniai

1. Knutas II Didysis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 322 psl.

Literatūra

• Politikens bog om danske monarker af Benito Scocozza, Politikens Forlag 1998.
• Forte, A. Viking Empires (1st ed.), Cambridge, New York: Cambridge University Press, 2005
• Lawson, M. K. Cnut: England’s Viking King (2nd ed.), Stroud: Tempus, 2004
• Sawyer, P. The Oxford Ils. History of the Vikings (1st ed.), Oxford, New York: Oxford University Press, 1997
• Swanton, Michael, The Anglo-Saxon Chronicle, New York: Routledge, 1996
• Trow, M. J. Cnut: Emperor of the North, Stroud: Sutton, 2005

Nuorodos