Kliūtinis bėgimas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kliūtinis bėgimas – lengvosios atletikos rungtis, kurioje bėgama vidutinio nuotolio distancija ir stengiamasi įveikti aukštus barjerus ir vandens kliūtį. Nuo 1968 m. vasaros olimpinių žaidynių rungtis įtraukta į olimpinę programą.

3000 m kliūtinis bėgimas.

Taisyklės

Stambiausiuose čempionatuose ir kitose varžybose dažniausiai vyksta 3000 m nuotolio bėgimas abejoms lytims. Jaunimo grupei distancija sumažinama iki 2000 m, kokia anksčiau buvo vykdoma moterų varžybose. Apibėgdamas ratą lengvaatletis turi įveikti keturis barjerus ir vieną vandens kliūtį. Viso sportininkas įveikia 28 barjerus ir atlieka septynis šuolius virš vandens baseiną. Pagal Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos nustatytos taisykles vyrai turi įveikti 914 mm, o moteris 762 mm. Kitaip negu barjeriniame bėgime, kliūtis yra sunkios ir nenukrenta sportininkui atsimušus į ją. Vandens kliūties ilgis 3,66 m.