Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas

Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas
Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas 55°43′18″š. pl. 21°07′47″r. ilg. / 55.721584°š. pl. 21.129837°r. ilg. / 55.721584; 21.129837 (Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas)
Vieta	Šaulių ir Kretingos g., Klaipėda
Kerta	Geležinkelio kelyną, Priestočio gatvę
Ilgis	330 m
Plotis	3,5 m
Aukštis	7,5 m
Pastatytas	2010 m.
Medžiagos	Mediena, metalas, gelžbetonis
Konstrukcija	Kabamasis tiltas
Kainavo	13 mln. Lt.

Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas, dar vadinamas pėsčiųjų viaduku – kabamasis tiltas pėstiesiems ir dviratininkams, stovintis Klaipėdoje, pusiaukelėje tarp Herkaus Manto gatvės viaduko ir geležinkelio stoties, nutolęs po 300 m į abi puses. Nutiestas per geležinkelio kelyną tarp Šaulių ir Kretingos gatvių bei gretimą Priestočio gatvę, jungiantis miesto centrą ir šiaurinę Klaipėdos dalį. Pastatytas 2010 m., tuomet laikytas ilgiausiu tokio tipo pėsčiųjų tiltu Lietuvoje.

Istorija

Šaulių gatvę ir centrinę miesto dalį miestiečiai dar vadino didžiąją žeme, o Kretingos gatvę – mažąja žeme. Tokie pavadinimai kilo dėl to, kad Klaipėdos šiaurėje gyventojai buvo tarsi atskirti, nes iki šalia esančio miesto centro buvo sunku nusigauti. Trumpiausias kelias – per geležinkelio bėgius, o šiek tiek saugiau buvo pasirinkti senąjį pėsčiųjų tiltą. Tačiau dėl stačių užlipimo laiptų atskiroms gyventojų grupėms šiuo tiltu pasinaudoti buvo sudėtinga.

Senasis pėsčiųjų tiltas, stovėjęs Klaipėdos stotyje, – tai buvęs Šilutės geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas, vokiečių pastatytas Šilutės stotyje, o XX a. 3-4 dešimtmečiuose perkeltas į Klaipėdos stotį. Laikui bėgant šis pėsčiųjų tiltas Klaipėdoje tapo avarinės būklės. XXI a. pradžioje buvo nuspręsta, jog racionaliau yra ne rekonstruoti senąjį tiltą, o pastatyti naują. Viaduko projekto ruošimas ir derinimas užtruko iki 2008 m. Projektą parengė Transporto ir kelių tyrimo institutas. Naujasis viadukas numatytas maždaug keturis kartus ilgesnis ir šiek tiek aukštesnis už senąjį. Jo ilgis apie 300 m, virš gatvės aukščiausioje vietoje iškylantis 7,5 m. Naujojo tilto statyboms, be kitų konstrukcinių detalių, panaudotos 15 t svorio, iki 42 m ilgio, beveik 2 m aukščio tilto sijos. Jos pagamintos iš klijuotos medienos Kazlų Rūdoje.

Senasis tiltas Klaipėdos stotyje, 1938 m.

Tilto konstrukcija ištįsusi, kertanti ir geležinkelio kelyną, ir Priestočio gatvę. Viadukas galėjo būti ir trumpesnis, tačiau tuomet būtų tekę suprojektuoti keltuvus neįgaliesiems. Projekte numatytas patogus judėjimui 8,3 proc. tilto tako nuolydis. Išskirtinio viaduko dangoje numatyta įrengti apšildymą. konstrukcija pakabinta ant aštuonių plieninių lynų, kuriuos laiko 28 m aukščio gelžbetoninės konstrukcijos bokštas.

2008 m. spalio 9 d. iškilmingos ceremonijos metu statybų aikštelėje įbetonuota kapsulė su laišku ateities kartoms. Naujojo tilto statybų techniniame projekte buvo numatyta senąjį nebetinkamą geležinkelio tiltą supjaustyti į metalo laužą. 2009 m. šis statinys buvo demontuotas. Sunaikinti metalinę konstrukciją sutrukdė paveldosaugininkai, XX a. pradžios tiltą paskelbę technikos paminklu. Be to, tiltą siekė susigrąžinti Šilutės valdžia. Galiausiai dėl prastos techninės būklės, lėšų trūkumo išmontuotas tiltas nebuvo išvežtas, o paliktas saugojimui Klaipėdos stoties teritorijoje.

2010 m. liepos 10 d. žiniasklaida paskelbė, jog „Klaipėdoje atidarytas ilgiausias pėsčiųjų tiltas“. Naująjį tiltą per geležinkelį pašventino Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas. Naujojo tilto, kainavusio 13 mln. litų, statybos darbus atliko bendrovės „Hidrostatyba“ bei „Viadukas“. Tais pačiais metais 330 m ilgio pakabinamas apšildomas pėsčiųjų tiltas per Klaipėdos geležinkelio stoties kelius pripažintas „Metų gaminiu“ statybų pramonės kategorijoje.

Jau artimiausią šaltąjį sezoną išaiškėjo, kad geležinkelininkams šildyti tiltą buvo per brangu. Prasidėjo ilgas biurokratinis objekto nuosavybės įteisinimas. „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į miesto savivaldybę, kad ši perimtų tilto priežiūrą. Geležinkelininkai perspėjo, kad priešingu atveju tiltą uždarys, nes tiltas nėra skirtas keleiviams patekti į peronus, juo miestiečiai juda tarp atskirų miesto dalių. 2015 m. teismo sprendimu nebuvo leista tiltą uždaryti ar kitaip riboti jo naudojimą. 2019 m. Klaipėdos savivaldybė pasirašė perdavimo sutartį ir tapo tilto šeimininke. Siekiant sumažinti eksploatacijos išlaidas, tiltas tapo nebešildomu, apsiribota sniego ir dangos valymu, barstymu smėliu ir druska.

Šaltiniai

1. „Klaipėdoje atidarytas ilgiausias pėsčiųjų tiltas“. 15min.lt. 15min. 2010-07-10. Nuoroda tikrinta 2024-08-08.
2. Tilto per geležinkelį istorijoje – ir rekordai, ir teismai (2) atviraklaipeda.lt 2020-12-28
3. „Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas (demontuotas)“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
4. Lietuvos metų gaminys. Statybų pramonė. 2010 metai lpk.lt
5. Tilto Klaipėdoje likimo valiai žada nepalikti diena.lt 2021-03-21
6. Uostamiestyje tilto geležinkelį nuspręsta nebešildyti klaipeda.diena.lt 2023-03-31

Nuorodos

Vikiteka: Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Pėsčiųjų tiltas per geležinkelį miestai.net