Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Klaipėdiškiai, (vok. Memelländer), specifinė tarpukario Klaipėdos krašto gyventojų kategorija. Pagal 1925 m. gyventojų surašymą, Klaipėdos krašte gyveno 34 337 (24,2 % visų gyventojų), 1939 m. – 35 219 (22,9 %) klaipėdiškių.

Vokiečių kilmės gyventojų draugijos pastatas Šilutėje

Istoriografinė vokiečių ir lietuvių tradicija buvo linkusi šią gyventojų grupę priskirti atitinkamai arba vokiečiams, arba lietuviams. Pirmieji juos laikė nukrypusiais nuo integracijos į vokiečių etnokultūrinę bendruomenę, antrieji – nutautėjusiais lietuviais. Dabartinė istoriografija klaipėdiškio kategorijos atsiradimą aiškina bandymu išreikšti savitą Klaipėdos krašto gyventojo identitetą. Vietiniai lietuvininkai, daugelį šimtmečių gyvenę įtakojami vokiškos kultūros, buvo evangelikų liuteronų tikėjimo ir išauklėti vokiškoje mokykloje, kita vertus, jautė savo lietuviškas šaknis, todėl pasirinkimas arba „vokietis“, arba „lietuvis“, kokį siūlė gyventojų surašymai ir tarpukariu Klaipėdos krašte vyravusi tautinė konjunktūra, jiems iš principo nebuvo priimtinas. Nors dauguma klaipėdiškių turėjo lietuviškas pavardes ir namuose dažnai dar bendraudavo lietuviškai, jų etnopolitinė savimonė, išugdyta priklausomybės Prūsijos karalystei, o vėliau Vokietijos imperijai laikais, retai kada siejosi su Lietuva. Tai akivaizdžiausiai įrodo balsavimų į Klaipėdos krašto seimelį 1925–1939 m. rezultatai.

Didžioji klaipėdiškių dalis per 1944 m. Klaipėdos krašto gyventojų evakuaciją buvo išvežti į Vokietiją, liko ir pritapo tenykštėje aplinkoje. Didžioji dalis likusiųjų Klaipėdos krašte arba pokariu repatrijavusiųjų iš Vokietijos vis dėlto pasitraukė iš Lietuvos, kai 1958 m. balandžio 8 d. SSRS susitarė su VFR dėl leidimo iki 1941 m. birželio 21 d. turėjusiems Vokietijos pilietybę apsispręsti – likti SSRS, arba išvykti.

Taip pat skaitykite

Literatūra

Žalys V., Kova dėl identiteto: kodėl Lietuvai nesisekė Klaipėdoje tarp 1923–1939 m., Lüneburg, 1993,
Hermann A., Lietuvių ir vokiečių kaimynystė, Vilnius, 2000