Kinijos rusai

Etniniai rusai (rus. pусские; supapr. kin. 俄罗斯族; tradic. kin. 俄羅斯; pinyin: Éluósī-zú) – viena iš 56 Kinijos etninių grupių, kurios yra oficialiai pripažintos Kinijos Liaudies Respublikoje. Didžioji dalis rusų gyvenančių Kinijoje yra tiesioginiai rusų palikuoniai, kurie atsikėlė gyventi į Kiniją XVIII a. pradžioje. Šiuo metu Kinijoje gyvena daugiau nei 15 000 etninių rusų turinčių Kinijos Liaudies Respublikos pilietybę. Tačiau, daugiau nei 70 000 etninių rusų, gyvenančių Kinijoje, turi Rusijos arba kitų šalių pilietybes. Didžioji dalis rusų etninės mažumos atstovų gyvena Sindziang Uiguru (Xinjiang Uyguru) autonominio regiono šiaurinėje bei vakarinėje dalyje, šiaurinėje Heilongdziango provincijos dalyje bei šiaurės rytinėje Mongolų autonominio regiono dalyje.

Etninius rusus vaizduojantis plakatas Pekine

Istorija

XVII a. Rusijos imperija surengė keletą karinių kampanijų Kinijos teritorijoje. 1644 m. dalis rusų armijos buvo įveikta, tad nemažas skaičius rusų karių buvo paimti į nelaisvę ir vėliau integruoti į Kinijos civilines bei karines bendruomenes. Jų palikuoniai lig šiol gyvena atitinkamuose Kinijos regionuose. Etninės rusų mažumos emigracija iš caristinės Rusijos į Kinijos teritoriją prasidėjo XVIII a. pradžioje. Didžioji dalis šių asmenų emigravo siekdami išvengti caristinės valdžios persekiojimo ir represijų. Pirmieji imigrantai atvykę į Sindziango regioną, bėgo nuo caristinės valdžios religinio persekiojimo. Didžioji dalis šių atvykėlių buvo krikščionys, atsisakę paklūsti caro Petro I valiai priimti stačiatikių ortodoksų tikėjimą. Pradžioje dalis šių imigrantų apsigyveno Burčin (Burqin) apygardoje, o po kelerių metų buvo įkurta keletas naujų etninių rusų gyvenviečių Altajaus prefektūroje. 1943 m. duomenimis, šiose teritorijose gyveno per 1200 etninių rusų. Tačiau, po Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo, nemaža dalis šių pirmųjų atvykėlių palikuonių emigravo į Australiją bei Kanadą.1851 m. buvo pasirašyta Gulja sutartis, tarp Kinijos ir Rusijos imperijos, atvėrusi Ghuljos (Ghulja) ir Čugučako (Chuguchak) miestus prekybai su Rusija. Tad šiuos miestus ir kitas Sindziango regiono vietoves užplūdo rusų pirkliai, kurie vėliau įkūrė keletą pastovių etninių rusų gyvenviečių šiame Kinijos regione. 1860–1884 m. laikotarpiu daugybė etninių rusų pasklido po šiaurės vakarinį Mongolijos autonominį regioną, siekdami tose vietovėse ieškoti aukso.

1917 m. pasibaigus Spalio revoliucijai ir valdžią Rusijoje perėmus bolševikams, dalis politinės ir karinės opozicijos, siekdami išvengti persekiojimo, taip pat emigravo į Kinijos teritoriją. Didžioji dalis šių pabėgėlių apsistojo Sindziango regione. Antrosios pabėgėlių bangos Kinija sulaukė Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Apytiksliais duomenimis, nuo 1931 m. iki 1941 m., bėgdami nuo karo, gyventi į Kiniją pasitraukė daugiau nei 20 000 etninių rusų.

Integracija į Kinijos visuomenę

Pradiniame emigracijos periode rusų etninės mažumos bendruomenės buvo vadinamos Guihua (kinų k.: 归化人) arba „Natūralizacijos“ grupėmis. Tuo tarpu rusų etninės mažumos grupių gyvenvietės buvo vadinamos „Natūralizacijos“ gyvenvietėmis. Atlikę atitinkamas privalomas biurokratines procedūras, dalis šių emigrantų pasirinko priimti Kinijos pilietybę, likusi dalis pasirinko Sovietų Sąjungos arba kitų valstybių pilietybes. Etninėms rusų bendruomenėms buvo paskirti žemės sklypai, gyvuliai ir kitos priemonės vystyti žemdirbystę bei ūkininkauti. Tačiau jų migracija į kitas teritorijas buvo ribojama. Po Kinijos Liaudies Respublikos sukūrimo, rusų etninė mažuma buvo oficialiai pripažinta viena iš 56 Kinijos Liaudies Respublikos etninių grupių bei gavo lygiavertes teises bei pareigas, kaip neatskiriama Kinijos Liaudies Respublikos dalis.

Kalba

Rusų etninės mažumos atstovai naudoja dvi pagrindines kalbas – rusų ir kinų. Rusų kalba priklauso rytų slavų kalbų grupei, priklausančiai indoeuropiečių kalbų šeimai. Tai labiausiai geografiškai išplitusi kalba Eurazijoje ir plačiausiai vartojama slavų kalba. Etniniai rusai rusų kalbą naudoja šeimyniniame ir uždarame bendruomeniniame gyvenime. Tuo tarpu visuomeniniame gyvenime yra naudojama kinų kalba. Kinų kalba, tai toninė kalba, priklausanti kinų-tibetiečių kalbų šeimai. Šią kalbą naudoja daugiau nei penktadalis pasaulio gyventojų.

Kultūra ir papročiai

Rusų etninės mažumos atstovai išlaikė didžiąją dalį senųjų rusiškų tradicijų ir kultūros elementų. Rusų etninių bendruomenių sueigose dainuojamos tradicinės rusų dainos, šokami tradiciniai rusų šokiai, tokie kaip Barynya, Kamarinskaya, Khorovod bei troika, grojama tradiciniais instrumentais, tokiais kaip bajanas (tradicinis rusiškas akordeonas), guslės (rusiškos kanklės), balalaika (tradicinė, tristygė rusiška gitara), zaleika (tradicinis rusiškas pučiamasis instrumentas) bei garmoška (tradicinė rusiška armonika). Pagrindinės metų šventės yra glaudžiai susijusios su rusų Ortodoksų bažnyčia. Svarbiausiomis metų šventėmis yra laikomos Kalėdos ir Velykos. Kadangi rusų Ortodoksų bažnyčia vis dar naudoja Julijaus kalendorių, kuris atsilieka nuo Grigališkojo kalendoriaus lygiai 13 dienų, rusų Ortodoksai Kalėdas švenčia sausio 7 dieną. Kalėdų išvakarėse yra ruošiami patiekalai Kalėdų dienos puotai. Na, o Kūčių naktis tradiciškai yra praleidžiama cerkvėje, dalyvaujant Kalėdinėse apeigose.

Šeimyninis gyvenimas

Rusų etninės mažumos bendruomenėse jauniesiems yra palikta teisė patiems pasirinkti partnerius vedyboms, tad sutartų vestuvių pasitaiko itin retai. Tačiau šeimų vyresniųjų palaiminimas yra būtinas. Vedybos su kitų etninių grupių atstovais nėra draudžiamos. Tradicinių rusų vestuvių procesas dažniausiai yra itin iškilmingas ir turi visą eilę specifinių apeigų ir procedūrų. Šventė yra pradedama jaunosios namuose, kur susirinkę jaunosios artimieji ir kviestiniai svečiai puotauja ir linksminasi, bei laukia atvykstančio jaunikio. Tuomet jaunikis, lydimas savo šeimos atstovų giminių bei draugų ir artimųjų atvyksta į nuotakos namus. Jaunikį ir jo palydą pasitinka užverti jaunosios namų vartai, tad jaunajam tenka sumokėti išpirką už vartų atvėrimą. Atlikus šią procedūrą, jaunikiui leidžiama įžengti į jaunosios namus. Jaunosios namuose, jaunikis ir jo palyda yra pasitinkami su duona ir druska. Po šios ceremonijos visa vestuvių procesija keliauja į cerkvę, kur jų laukia bažnytinė vestuvių ceremonija. Cerkvėje, jaunieji kartu stoja priešais altorių ir atlieka vestuvines apeigas. Po ceremonijos visa vestuvių procesija keliauja į jaunojo namus, kur jų laukia iškilminga puota su daugybe vaišių ir pramogų.

Tradicinėje rusų šeimoje, tėvas yra šeimos galva, atsakinga už šeimos išlaikymą ir aprūpinimą. Moterys dažniausiai rūpinasi šeimos buitimi. Suaugę vaikai, po santuokos dažniausiai išsikelia gyventi į savo namus, tačiau netoliese jaunojo arba jaunosios tėvų namų. Mirus tėvams, šeimos turtas yra lygiai pasidalinamas tarp visų likusių šeimos narių. Rusų Ortodoksų bažnyčia draudžia skyrybas, tad tarp religingų žmonių skyrybų atvejų pasitaiko itin retai.

Dieta

Rusų etninės mažumos atstovai laikosi tradicinių rusiškų mitybos įpročių. Valgoma tris kartus per dieną. Pusryčiai ir vakarienė dažniausiai būna kuklūs. Valgomi sumuštiniai su tradicine rusiška duona arba pyragas, geriama arbata arba pienas. Tuo tarpu pietūs yra laikomi pagrindiniu dienos maistu. Pietums yra ruošiami tradiciniai rusų valgiai, sriuba bei karštieji mėsos arba daržovių patiekalai. Rusų mitybos įpročiai pasižymi itin kaloringu maistu. Pagrindiniai naudojami maisto produktai yra duona, pienas, sviestas, kiauliena, aviena, jautiena bei vištiena. Pagrindinės vartojamos daržovės yra bulvės, pomidorai bei agurkai. Tradiciniai rusų mitybos įpročiai neišvengė įtakos iš šalies, tad taip pat yra gana gausiai vartojami tokie kinų virtuvės patiekalai, kaip kiniški koldūnai, lakštiniai makaronai bei garuose virtos kiniškos bandelės. Kaip išskirtinai rusiškus maisto produktus, galima paminėti visus rūkytus mėsos produktus bei sūrius ir grietinę. Tradicinėse rusų etninės mažumos bendruomenėse dažniausiai būna bent viena ar dvi šeimos, užsiimančios alaus arba kitokio alkoholio gamyba.

Šaltiniai ir išnašos

1. White Paper on National Minorities Policy and Its Practice in China, China Report 2000; 36; 123,DOI: 10.1177/000944550003600113,p. 123, http://chr.sagepub.com 2005-03-18 iš Wayback Machine projekto.
2. Eluosi zu jian shi, p.9 – 10.
3. Treaty of Kulja, Encyclopedia Britanica, http://global.britannica.com/EBchecked/topic/324591/Treaty-of-Kuldja
4. Eluosi zu jian shi, p.16.
5. Eluosi zu jian shi, p.18.
6. White Paper on National Minorities Policy and Its Practice in China, China Report 2000; 36; 123,DOI: 10.1177/000944550003600113,p. 123, http://chr.sagepub.com 2005-03-18 iš Wayback Machine projekto.