Kilkio nomas gr Νομός Κιλκίς vienas iš Graikijos nomų Centrinės Makedonijos periferijos dalis Sostinė 17 4 tūkst gyv Kil

Kilkio nomas (gr. Νομός Κιλκίς) – vienas iš Graikijos nomų, Centrinės Makedonijos periferijos dalis. Sostinė – (17,4 tūkst. gyv.).

Kilkio nomas gr. Νομός Κιλκίς


Valstybė	Graikija
Periferija	Centrinės Makedonijos periferija
Administracinis centras
Demų skaičius	11
skaičius	1
Įkūrimo data	1939

Gyventojų (2005)	91 828
Plotas	2 519 km²
Tankumas (2005)	36 žm./km²

ISO 3166-2	GR-57
Pašto kodas	61x xx
Tel. kodas	234x0

Tinklalapis	www.kilkis.gr

Geografija

Į vakarus nuo Kilkio yra Paiko kalnas (1650 m), dalis Kerkinio kalnų (1874 m) šiaurės rytuose ir Krousija (1179 m) rytuose.

Šiaurėje, ant sienos su Makedonija, yra Dojrano ežeras.

Ribos

Su Kilkio nomu ribojasi:

rytuose – Serių nomas,
pietuose – Salonikų nomas,
vakaruose – Pelos nomas,
šiaurėje – Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija ().

Istorija

Senovėje dabartinio Kilkio nomo teritorijoje buvo kelios karalystės. Vėliau kraštą užėmė senovės Makedonijos karalystė, kurių valdžia pasibaigė metu, kai kraštą užvaldė Romos imperija. 395 m. Romos imperija suskilo, ir kraštas atiteko Rytų Romos imperijai, vėliau – Bizantijos imperijai.
X a. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai, jame apsigyveno bulgarai. XI a. ta dalis vėl grįžo Bizantijai.

Apie 500 m. kraštą valdė Osmanų imperija.
XIX a. pabaigoje prasidėjo kova dėl Makedonijos, kai dėl šio krašto kovojo Bulgarija ir Graikija. Po Pirmojo Balkanų karo 1912 m. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai. Po Antrojo Balkanų karo kraštas atiteko Graikijai. Jame apsigyveno daug graikų, pasitraukusių iš:

Šiaurės Makedonijos (dabartinė Makedonijos respublika), ypač iš Gevgelijos, Bogancio, Dojrano ir Strumicos.,
Šiaurės Trakijos (dabar Bulgarija). Jie atsikėlė po Neuilly sutarties pasirašymo, o bulgarai iš šio krašto išsikėlė į Bulgariją. Kraštas pasidarė beveik grynai graikakalbis.
Mažosios Azijos. Jie atsikėlė pasibaigus 1919–1922 m. Graikijos–Turkijos karui, kai prasidėjo apsikeitimas gyventojais po Lozanos sutarties pasirašymo.

Iki 1939 m. kraštas buvo Salonikų nomo dalis, o 1939 m. buvo suformuotas Kilkio nomas. Po Antrojo pasaulinio karo ir Graikijos pilietinio karo teko atstatyti daug pastatų. Gyventojų skaičius padidėjo.

Savivaldybės

Demas (Nr. žemėlapyje)	YPES kodas	Centras (jei vadinasi kitaip)	Pašto kodas	Teritorijos kodas
Axioupoli (2)	2801		614 00	23830-3
Cherso (11)	2812		610 02	23410-5
Doirani (5)	2804		610 03	23410-9
Evropos (6)	2805		610 02	23430-6
Gallikos (3)	2802	Kampani	611 00	23430-42
Goumenissa (4)	2803		613 00	23430-4
(1)	2806		611 00	23410-2 through 7
Kroussa (7)	2807	Terpylos	611 00	23410-4
Mouries (8)	2809	Stathmos Mourion	610 03	23410-31
Pikrolimni (9)	2810	Mikrokampos	570 01	23431-9
Polykastro (10)	2811		612 00	23430-2
Kinotita (Nr. žemėlapyje)	YPES kodas	Centras (jei vadinasi kitaip)	Pašto kodas	Teritorijos kodas
Livadia (12)	2808		614 00	23430-3

Buvusios provincijos

Anksčiau Kilkio nomą sudarė šios provincijos:

Kilkio provincija
Peonijos provincija (centras Goumenissa)

Nuorodos

[in Greek: „Trapped…the Greeks of Skopje“, Dimitrios Alexandrou, Erodios, Thessaloniki 2008]
Law, Gwillim (1999). Administrative subdivisions of countries: a comprehensive world reference, 1900 through 1998. McFarland. p. 152. ISBN .

[1] [in Greek: „Trapped…the Greeks of Skopje“, Dimitrios Alexandrou, Erodios, Thessaloniki 2008]

[Establishment-2] Law, Gwillim (1999). Administrative subdivisions of countries: a comprehensive world reference, 1900 through 1998. McFarland. p. 152. ISBN .