Keturvalakių valsčius

54°34′š. pl. 23°10′r. ilg. / 54.56°š. pl. 23.17°r. ilg. / 54.56; 23.17

Keturvalakių valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Keturvalakiai
Lietuva
	Vilkaviškio apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Vilkaviškio apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Vilkaviškio apskritis (1944–1948) Kalvarijos apskritis (1948–1950)

Keturvalakių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Keturvalakiai. Šiuo metu valsčiaus teritorijoje yra Keturvalakių seniūnija.

Istorija

Įkurtas po I pasaulinio karo. 1930 m. 2 kaimai perduoti Gudelių valsčiui. Keturvalakių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Marijampolės rajonui (2 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923 m.	91	4087	545		27
1932 m.	82	4003		8 seniūnijos
1949-01-01 ((išsamiau))	91			8 apylinkės

Vadovai

• , 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Geisteriškiai	Geisteriškių seniūnija	Geisteriškių apylinkė
Karkliniai	Karklinių seniūnija	Karklinių apylinkė
Keturvalakiai	Keturvalakių seniūnija	Keturvalakių apylinkė
Mockabūdžiai	Mockabūdžių seniūnija	Mockabūdžių apylinkė
Navininkai	Navininkų seniūnija	Navininkų apylinkė
Penkiniai	Penkinių seniūnija	Penkinių apylinkė
Valavičiai	Valavičių seniūnija	Valavičių apylinkė
Vidgiriai	Vidgirių seniūnija	Vidgirių apylinkė
Iš viso:	8 seniūnijos	8 apylinkės

Gyvenvietės

Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Keturvalakių valsčiuje buvo 27 gyvenvietės:

• Beržynių kaimas 29 ūkiai – 251 gyventojas
• Budviečių kaimas 49-314
• Dubėnų kaimas 10-102
• Geišteriškių kaimas 55-397
• Gulbynės kaimas 3-21
• Juodupių kaimas 12-100
• Karklinių dvaras 7-127
• Keturvalakių bažnytkaimis 37-270
• Mockabūdžių kaimas 26-261
• Navininkų kaimas 50-335
• Parausių kaimas 5-31
• Parausių palivarkas 2-5
• Paršinskų kaimas 7-41
• Pasudonio Mažojo kaimas 8-49
• Penkinių kaimas 9-62
• Penkinėlių kaimas 4-26
• Penkinių dvaras 6-121
• Pliumbėnų viensėdis 3-62
• Rakauskų kaimas 12-85
• Rakauskų dvaras 9-54
• Siberijos kaimas 14-63
• Skardupių kaimas 33-274
• Svetlicos kaimas 18-102
• Tabarškių dvaras 7-108
• Valavičių kaimas 16-116
• Valavičių dvaras 28-150
• Vidgirių kaimas 86-560

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4087 žmonės:

• Lietuviai – 85,58% (3498);
• Vokiečiai – 12,96% (530);
• Kiti – 1,44% (59).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1902	Geisteriškiai	Juozas Tysliava, poetas, žurnalistas	1961
1906	Parausiai	Juozas Kupčinskas, gydytojas	1971
1908	Kunigiškiai	Vytautas Bulvičius, rezistentas	1941
1941	Parausiai	Gražina Čižauskaitė-Jucienė, keliautoja, matematikė

Šaltiniai

1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
2. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776–788 psl.
3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 35
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 778 psl.
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 784–785 psl.
6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 37