Kertemindė dan Kerteminde miestas centrinėje Danijoje įsikūręs Kertemindės savivaldybėje Fiūno saloje Mieste gyveno 6034

Kertemindė (dan. Kerteminde) – miestas centrinėje Danijoje, įsikūręs Kertemindės savivaldybėje, Fiūno saloje. Mieste gyveno 6034 asmenys (2023 m. sausio 1 d.). Kertemindėje veikia žuvies restoranas „Rudolf Mathis“, vikingų muziejus „Ladby“ (liet. Ladbiu). Kertemindė – nedidelis miestelis, turintis jūrų uostą, o jo apylinkėse verčiamasi žemdirbyste.

Kertemindė dan. Kerteminde

Senamiestis

Kertemindė 55°27′00″ š. pl. 10°40′00″ r. ilg. / 55.45000°š. pl. 10.66667°r. ilg. / 55.45000; 10.66667 (Kertemindė)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Danija
Regionas	Pietų Danijos regionas

Gyventojų (2023)	6 034

Vikiteka	Kertemindė

Istorija

Apie 1225 m. čia veikė žuvies turgus. Nuo 1350 m. žinomas dabartiniu pavadinimu. 1413 m. gruodžio 7 d. Erikas iš Pamario suteikė privilegijas rengti turgus. 1441 m. miesto privilegijas patvirtino Kristupas Bavarietis. 1476 m. pašventinta katalikų, vadinamoji Šv. Lauryno (Saint Laurentii) bažynčia.

1484 m. miesto privilegijas patvirtino karalius Hansas, pirmą kartą minimas burmistras. 1503 m. užsienio pirkliams buvo uždrausta derėtis su ūkininkais mylios spinduliu. Kertemindės alus buvo eksporto prekė („Kerteminde garsėja geru alumi ir blogomis moterimis“). Palaikė prekybinius ryšius su Odense, kurią pasiekdavo jūrų keliu per Kjertingės fjordą.

Šiaurės karo metu (1658–1660) Kertemindė buvo užimta priešų. Labiausiai nukentėjo nuo karališkosios kariuomenės išsilaipinimo, vadovaujamos Danijos feldmaršalo . Nyderlandų karalystės laivynas, vadovaujamas admirolo Ruijterio, bombardavo danų pozicijas ir pridarė daug žalos miestui ir jo apylinkėms.

1672 m. mieste gyveno 642 asmenys, o prekyba visiškai sunyko. 1769 m. mieste būta 696 gyventojų.

Apie 1900 metus mieste veikė dvi lentpjūvės, druskos gamykla, geležies liejykla, brendžio varykla, dvi alaus daryklos, mineralinio vandens gamykla, dvi kalkių degimo krosnys, kokso gamykla ir spaustuvė.

Transportas

Geležinkelis

Kertemindės geležinkelio stotis buvo atidaryta 1900 m. 1914 m. geležinkelis pratęstas iki ir vadintas Odensės-Kertemindės-Martoftės geležinkeliu. Kertemindės stotis buvo prie uosto ir turėjo 4 kelius, du iš jų buvo su peronais. Turėjo vandens bokštą ir hidrokolonėlę garvežiams, bet neturėjo depo – jis buvo .

Tolimiausias iš 4 stoties kelių buvo vadinamas „žuvies keliu“, nes aptarnavo žuvies konservų gamyklą 555. Kelias turėjo šonines rampas, taip pat aptarnavo „Kerteminde Trælasthandel“, sėklų valymo ir kitas įmones.

Kertemindės geležinkelis buvo uždarytas 1966 m. Stoties pastatas buvo nugriautas, kad naujoje Kertemindės savivaldybėje būtų vietos rotušei.