Kepurėlė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kepurėlė – grybo vaisiakūnio dalis. Jos paviršių dengia luobelė (kutikulė), kuri kai kurių rūšių yra daugiasluoksnė, sudaryta iš labai susipynusių hifų.

Hifai yra spalvoti, įvairaus diametro ir formos. Juose esančios spalvotos medžiagos (pigmentai) nudažo kepurėlę spalvotai, todėl tokia didelė spalvų įvairovė. Tačiau vyrauja geltonos, geltonai rudos, oranžinės, rusvai rudos spalvos grybai. Pigmentai tirpsta vandenyje, todėl lietus kartais jas išplauna ir kepurėlė atrodo išbluksi. Luobelė gali būti įvairaus storio, prilipusi, atskiriama arba pusiau atskiriama, trapi, elastinga, drebučių pavidalo. Kepurėlės viršutinis sluoksnis būna įvairus: lygus, plaušuotas, žvynuotas, taškuotas, raukšlėtas. Kartais paviršius būna gleivėtas.

Grybų kepurėlė būna įvairios formos: pusiau apvali, varpeliška, vėduokliška, paplokščia, kiaušiniška, iškili, kūgiška, įdubusi ir kt. Kepurėlių spalva, forma ir ornamentika labai svarbi grybų diagnostikai. Todėl renkant grybus būtina į tai atkreipti dėmėsį, bet to, grybui augant, kepurėlės paviršiaus tekstūra kinta.

Grybų kepurėlės:

• Apvali
• Iškili
• Pusiau apvali
• Varpeliška
• Vėduokliška
• Išgaubta
• Įdubusi
• Paplokščia