Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kazimieras Liudvikas Bielinskis (? – 1713 m. kovo 23 d., Varšuva) – ATR valstybinis veikėjas, Karūnos dvaro pakamaris (1689–1702), Karūnos dvaro maršalka (1702), Karūnos didysis maršalka (1702–1713), seimo maršalka, diplomatas, Tucholsko, Mlavsko, Čersko, Makovsko, Malborko, Osecko ir Gorvolinsko seniūnas. Baltojo erelio ordino kavalierius.

Kazimieras Liudvikas Bielinskis



Herbas „Junosza“

Mirė	1713 m. kovo 23 d.
Tėvas	Janas Pranciškus Bielinskis
Motina	Ana fon Akerstof

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Biografija

Lenkijos bajorų Bielinskių giminės atstovas, herbo „Junosza“ savininkas. Malborko vaivados Jano Pranciškaus Bielinskio (m. 1685) ir Anos fon Akerstof (m. iki 1671) sūnus. Santuokos dėka su Liudvika Mirej Morštin buvo surištas su rūmų proprancūziška partija.

Buvo renkamas pasiuntiniu į 1683, 1688 ir 1690 metų seimus. 1688 metais Berlyne pasirašė dėl Brandenburgo karinių būrių išsiuntimo Lenkijos, tuomet kariavusios su Osmanų imperija, pagalbai. 1689 metais gavo Karūnos dvaro pakamario pareigybę.

1697 metais, ATR bekaralystės metu, Kazimieras Liudvikas Bielinskis buvo išrinktas elekcinio seimo maršalka, kurio metu palaikė Prancūzijos princo Fracua Lui de Konti kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. Vėliau perėjo į Saksonijos kurfiursto Augusto Stipriojo pusę ir jam 1699 metais išdavė diplomą dėl jo išrinkimo. 1702 metais Kazimieras Liudvikas Bielinskis gavo Karūnos dvaro maršalkos pareigybę, tais pačiais metais buvo paskirtas Karūnos didžiuoju maršalka.

Kazimiero Bielinskio rūmai buvo Otvoko-Velki dvare, kur dažnai apsilankydavo pats Lenkijos karalius. Mariana Bielinska, Kazimiero duktė, tapo Augusto Stipriojo meiluže. 1703 metais Kazimieras Bielinskis ištekino savo dukterį už Lietuvos didžiojo pakamario Boguslavo Ernesto Denhofo. Šiaurės karo metu Kazimieras Liudvikas Bielinskis 1704–1712 metais gyveno Gdanske, formaliai nepalaikė nė vienos konflikto pusės.

Šeima

1682 metais vedė Liudviką Mariją Morštin (? – 1730), Karūnos didžiojo iždininko Jano Anžejaus Morštino (1621–1693) ir Katerinos Gordon dukterį. Vaikai:

Pranciškus (m. 1766), KLarūnos didysis taurininkas (1713), Prūsijos žemės iždininkas(1714), Kulmo vaivada (1725), Karūnos dvaro maršalka (1732–1742), Karūnos disdysis maršalka (1742–1766), Malborko, Tucholsko, Čersko, Brodnickio ir kt. seniūnas
Mykolas (m. 1746), Karūnos didysis taurininkas (1725), Prūsijos žemės iždininkas (1737), Kulmo vaivada (1738–1746), Štumsko seniūnas
Katerina Bielinska, 1-mas vyras Čyhyryno seniūnas Jokūbas Potockis (m. 1715), 2-ras vyras nuo 1716 metų prancūzų diplomatas, baronas Žanas Viktoras de Besenvalis (1671–1736)
Uršulė Bielinska, Sandomiro seniūno ir Maklogoščsko kašteliono Antonijaus Čerminskio žmona
Tereza Bielinska, Sandomiro kašteliono Boguslavo Lubienskio (1666–1740) žmona
Mariana Bielinska (apie 1685–1730), 1-mas vyras nuo 1703 metų Lietuvos didysis pakamaris Boguslavas Ernestas Denhofas (m. 1734), 2-ras vyras 1719 metų Karūnos lauko raštininkas, kunigaikštis Jurgis Ignotas Liubomirskis (m. 1753).

Literatūra

Kazimierz Piwarski: Bieliński Kazimierz Ludwik. W: Polski Słownik Biograficzny. T. 2: Beyzym Jan – Brownsford Marja. Kraków: Polska Akademia Umiejętności – Skład Główny w Księgarniach Gebethnera i Wolffa, 1936, s. 53-55. Reprint: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Kraków 1989,

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Juozapas Karolis Liubomirskis	1702	Po to: