Kavarsko tufų šaltiniai

55°25′49.01″ š. pl. 24°55′41.8″ r. ilg. / 55.4302806°š. pl. 24.928278°r. ilg. / 55.4302806; 24.928278

Prie šaltinio

Nuo tvenkinio pusės

Kavarsko tufų šaltiniai, Šv. Jono šaltinis, Kregūdės šaltiniai – šaltinis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Kavarske. Šventvietė. 1985 m. paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu. Ši versmė vaizduojama ir Kavarsko herbe.

Hidrogeologija

Kavarsko herbas ir jame pavaizduotas trykštantis šaltinis

Šaltinis išteka sufoziniame cirke, kuris yra Šventosios upės slėnio dešiniojo šlaito viršutinėje dalyje. Šioje šaltinio įduboje ir jos pakraščiais, nuolat sunkiasi kalcio druskų prisotinti atitekantys vandenys, susidaro sąlygos formuotis tufams, dar vadinamiems gėlavandeniais karbonatais. Kalcio junginių prisodrintas vanduo – pagrindinis veiksnys, lemiantis tufų susidarymą.

Šaltinio absoliutinis aukštis apie 73–75 m. Šaltinio plotą (dugną) sudaro žvirgždas ir gargždas su smėliu ir nedideliais (iki 10 cm skersmens) rieduliais. Šaltinis yra krintantis, vandens išeiga artima sluoksninei su atskiromis nedidelėmis tėkmėmis (jų yra 4-6), besijungiančiomis į didesnius srautus vagelėmis. Išsiliejimo vieta pastovi – sufozinio cirko dugnas, beveik stačiakampis, 14 m pločio ir 21 m ilgio. Šis dugnas yra „įsipjovęs“ į šlaitą viršutinėje dalyje 3–4 m. Šaltinio vanduo surenkamas į žemiau (taip pat slėnio šlaite) įrengtą talpų betoninį baseiną, iš kurio nuteka upokšniu į Šventąją.

Šaltinio paviršinis nuotėkis (1990 m. duomenimis) – 17,64 l/s arba 1524,1 m³ per parą.

Vandens cheminė sudėtis (1989 m. duomenimis):

• bendra mineralizacija 445 mg/l; pagrindiniai komponentai:
  • Cl^- – 29,23 mg/l,
  • HCO₃^- – 390,4 mg/l,
  • SO₄^2- – 46 mg/l,
  • Na⁺ – 9,3 mg/l,
  • K⁺ – 2,5 mg/l,
  • Ca²⁺ – 108,22 mg/l,
  • Mg²⁺ – 34,05 mg/l.

:

• bendras – 8,23 mg-ekv/l,
• karbonatinis – 6,4 mg-ekv/l,
• pastovus – 1,83 mg-ekv/l.

Biogeniniai junginiai:

• NO₃^- – 21 mg/l,
• P/PO₄^3- – 0,014 mg/l,
• P_bendras – 0,03 (mg/l),
• permanganatinė oksidacija – 0,48 mg/l.

Šaltinio vanduo bespalvis, beskonis. Tai gėlas, kietas, hidrokarbonato magninis kalcio vanduo. Lyginant su gėlo geriamojo vandens kokybės standartais (didžiausiomis leidžiamomis komponentų koncentracijomis), jis turi 1,18 karto didesnį bendrąjį kietumą. Sprendžiant iš didoko NO₃^- kiekio (21 mg/l), į šaltinio vandenį pakliūva šiek tiek organinių azoto junginių iš Kavarsko miesto teritorijoje esančių taršos židinių.

Istorija

Nuo seno tikima suakmenėjusių klinčių šaltinio vandens gydomąja galia, manoma, kad jis suteikia energijos, stiprybės, gydo žaizdas. Į šaltinį vanduo suteka septyniais upeliais, šaltinio vandeniui sutekėti įrengtas akmeninis šulinėlis. Vandenį žmonės geria, juo prausiasi. Prie šaltinio yra šv. Jonui skirtas koplytstulpis. Šaltinį dažnai lanko vietos gyventojai ir atvykstantys žmonės, ypač gausiai per šv. Jono atlaidus, prie jo vyksta poezijos šventės.

2012 m. rekonstruota šaltinio aplinka: sutvarkyti takai, tvenkinys, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, lietaus kanalizacija, apšvietimas, suoliukai, vieta mobiliai renginių scenai.

Šaltiniai

1. Šv. Jono šaltinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 639 psl.
2. http://www.utenoszinios.lt/print.php?type=N&item_id=1358 Kavarsko versmė

Nuorodos

• [[https://web.archive.org/web/20210126232128/https://i.imgur.com/ZquB9fQ.png Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto. Saugomų teritorijų valstybės kadastras]
• Geologijos informacinė sistema (GEOLIS). Geotopai 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.