54 54 03 š pl 23 54 43 r ilg 54 90083 š pl 23 91194 r ilg 54 90083 23 91194 Kauno menininkų namai Kauno menininkų namai

54°54′03″ š. pl. 23°54′43″ r. ilg. / 54.90083°š. pl. 23.91194°r. ilg. / 54.90083; 23.91194

Kauno menininkų namai (KMN) – Kauno miesto profesionaliųjų menų centras, vykdantis kultūrinę veiklą, plėtojantis šiuolaikinio meno sklaidą, organizuojantis ir pristatantis visuomenei kultūrines programas. KMN prodiusuoja kultūros ir meno turinį, koordinuoja miesto kultūros informaciją, o taip pat veikia kaip mediatorius tarp miesto savivaldybės ir kultūros operatorių bei jų auditorijų. Steigėjas – Kauno miesto savivaldybės taryba.

Istorija

Pastatas, kuriame įsikūrę Kauno menininkų namai, pastatytas 1930 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893-1993) projektą. Pastato architektūrinis sprendimas tuo metu buvo naujas žingsnis Lietuvos architektūroje. Namas buvo skirtas Vatikano diplomatinei atstovybei Lietuvoje, nors dėl nežinomų priežasčių nunciatūra taip jame ir neįsikūrė.

1932 m. pastate buvo įrengta vaikų ligoninė, o tarybiniais metais – vaikų darželis. Nuo 1971 m. čia veikė Kūrybinės inteligentijos namai, nuo 1972 m. – Kauno meno darbuotojų namai, 1979 m. pervadinti Kauno menininkų namais (toliau – KMN). 1972 m. ir 1979 m. pastatas buvo rekonstruotas pagal Komunalinio ūkio projektavimo instituto architektų Z. Daigio, S. Savicko ir J. Rakštienės projektus. 1981-1982 m., atlikus vidaus remonto darbus, pastatas buvo pritaikytas kultūrinei veiklai. Tuo metu koridorių ir koncertų salės langai buvo įstiklinti dailininko Vytauto Banio vitražais „Mūzos“, kuriuose pavaizduotos šešios Graikų mitologijos mūzos – nuolatinės Apolono palydovės ir menų saugotojos. Menininkų namų fojė papuošė dailininkės Aldonos Keturakienės keraminis pano „Pėdsakas“, kurio kompozicija primena koklinę krosnį. Tai autorės technologinis

eksperimentas, pasižymintis savitu dekoru ir įdomia modernios keramikos technologija.

Atkūrus nepriklausomybę pastatą buvo bandoma perduoti Vytauto Didžiojo universiteto reikmėms, įkurdinti jame įvairias kūrybines sąjungas, privatizuoti. Tačiau Kauno menininkų pastangomis KMN, kurių steigėja yra Kauno miesto savivaldybės taryba, veikia kaip biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš miesto savivaldybės biudžeto.

Laikui bėgant keitėsi ne tik pastato paskirtis, bet ir Kauno menininkų namų vadovybė. Per keturis dešimtmečius KMN vadovavo rašytojas Mykolas Karčiauskas, poetė Dalia Teišerskytė, kompozitorius Vladas Švedas, aktorius Antanas Gabrėnas, pedagogas Algirdas Medišauskas, aktorius, režisierius Algimantas Norvilas, keramikas Bernardas Arčikauskas. 1998 m.-2016 m. KMN vadovavo aktorius ir režisierius Viktoras Valašinas. 2016 m.-2017 m. laikinai direktoriaus pareigas ėjo Justinas Kalinauskas, 2017 m. rugpjūtį direktoriaus pareigas perėmė kultūros vadybininkė, taikomosios grafikos absolventė Rūta Stepanovaitė.

Įsimintiniausias Kauno miesto menininkas

Nuo 1998 m. Kauno menininkų namai kasmet renka labiausiai pasižymėjusį profesionalaus meno kūrėją iš Kauno. Rinkimuose dalyvaujančius kandidatus vertina Kauno menininkų namų sudaryta komisija. Vienas iš pagrindinių konkurso vertinimo kriterijų – menininko, užsiimančio profesionalia menine kūryba, pasiekimai praėjusių metų eigoje, jo kūrybinis aktyvumas ir kūrinių sklaida Lietuvoje bei užsienyje.

Rinkimų laureatai:

1998 m. aktorė Jūratė Onaitytė ir smuikininkas Vilhelmas Čepinskis
1999 m. dailininkas Romualdas Čarna
2000 m. solistė Sabina Martinaitytė
2001 m. aktorė Rūta Staliliūnaitė ir skulptorius Leonas Strioga
2002 m. skulptorius Robertas Antinis
2003 m. kompozitorius Giedrius Kuprevičius
2004 m. poetė, aktorė Daiva Čepauskaitė ir dirigentas Petras Bingelis
2005 m. kompozitorius Vidmantas Bartulis ir fotomenininkas Romualdas Požerskis
2006 m. poetas, eseistas Kęstutis Navakas ir fotomenininkas Romualdas Rakauskas
2007 m. fotomenininkas Gintaras Česonis
2008 m. dizainerė Monika Vilčinskienė ir architektas Eugenijus Miliūnas
2009 m. menininkas Česlovas Lukenskas, poetas Gintaras Patackas ir Kauno styginių kvartetas (Saulius Bartulis, Eglė Karžinauskaitė, Karolina Beinarytė ir Dalia Terminaitė)
2010 m. tapytoja Elena Kniūkštaitė ir pianistas Rokas Zubovas
2011 m. rašytojas Jurgis Gimberis
2012 m. rašytojas Donaldas Kajokas
2013 m. kompozitorė Dalia Kairaitytė
2014 m. aktorius Dainius Svobonas
2015 m. kompozitorė Zita Bružaitė ir rašytoja Aldona Ruseckaitė
2016 m. šokėjas, choreografas Marius Pinigis
2017 m. architektas Gintaras Balčytis
2018 m. tapytoja Audronė Petrašiūnaitė
2019 m. režisierius Gildas Aleksa.

Įsimintiniausia Kauno kultūros iniciatyva

Nuo 2018 metų Kauno menininkų namai organizuoja Įsimintiniausios Kauno kultūros iniciatyvos rinkimus. Kandidatus siūlyti ir rinkti gali tiek kultūros lauko profesionalai, tiek publika.

Rinkimų laureatai:

2018 m. V. Kudirkos viešosios bibliotekos Žaisloteka
2019 m. projektas „PUOTA: audio kultūra“.

Nuorodos

Oficiali svetainė