Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras

54°55′00″ š. pl. 23°56′10″ r. ilg. / 54.91667°š. pl. 23.93611°r. ilg. / 54.91667; 23.93611

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras
[[Vaizdas:|Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras herbas|center|100px]]
{{{antraštė}}}
Adresas	Uosio g. 7, Kaunas
Direktorius(-ė)	Laimutė Gervinskienė
Mokinių skaičius	98
Įkūrimo data	1939 m.
Uždarymo data
Išleista laidų
Pedagogų skaičius	48

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras – valstybinė dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kaune, Uosio g. 7, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas mokomoji kalba – lietuvių, lietuvių gestų kurtiesiems ir neprigirdintiesiems.

Įstaigos kodas 190983398. Steigėjas Kauno apskrities viršininko administracija.

Istorija

Tai viena seniausių ugdymo įstaigų Lietuvoje, kurioje mokomi klausos sutrikimų turintys vaikai. 1938 m. rugsėjo 15 d. Žmogaus globos draugija atidarė kurčių-nebylių institutą, į kurį buvo priimta 14 berniukų ir 11 mergaičių. Instituto vedėju Švietimo ministerija paskyrė Joną Vajėgą, kuris stažavosi Rygoje ir Berlyne. Pirmąja mokytoja tapo Stefanija Paukštytė.

Negirdinčių specialus mokymas turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Prieš porą šimtmečių Vilniuje pradėti mokyti kurtieji. Šis darbas su pertraukomis buvo tęsiamas, bet turėjo praeiti 133 metai, kad Kaune būtų atidaryta mokykla negirdintiems vaikams.

Kaune dirbo žinomas ausų, nosies, gerklės ligų specialistas profesorius Petras Radzvickas. Jis puoselėjo mintį Kaune atidaryti kurčiųjų mokyklą ir tam reikalui paskyrė 10 tūkstančių litų. Deja, mirtis nutraukė jo kilnų siekį.

1939 m. sausio 15 d. įsteigtas profesoriaus Petro Radzvicko vardo kurčių-nebylių institutas. Steigėjas Lietuvos kurčių-nebylių globos draugija, kurią įkūrė aklas karo invalidas Pranas Daunys. 1940 m. abi mokyklos sujungtos ir 1940 m. lapkričio 17 d. Muravoje atidarytas kurčių-nebylių institutas. 1940/1941 mokslo metais mokykloje buvo 8 klasės. Jose mokėsi 97 mokiniai. Mokslo metai tęsdavosi nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 15 d.

1941 m. vokiečių kariuomenės vadovybė raštu pasiūlė mokyklai iš Muravos išsikelti, nes jos patalpose numatyta įrengti vokiečių komisaro vasaros rezidenciją. Mokyklai atiduoti du namai Vilijampolėje, Panerių g. 47 ir Panerių g. 55. Dėl maisto stokos ir persikraustymo į kitas patalpas mokslo metai buvo baigti kovo 23 d. Balandžio, gegužės ir birželio mėn. vyko gautų patalpų remontas. Visos mokyklos privalėjo pačios pasirūpinti kuru. Buvo įvesta darbo prievolė. Visiems mokyklos darbuotojams 1942 m. vasarą teko kirsti medžius Zapyškio miškuose.

Buvo atskiros klasės berniukams ir mergaitėms, taip pat suorganizuotas „Mažųjų Globos“ ratelis. Visi vyresniųjų klasių mokiniai turėjo pasirinkti sau po vieną globotinį iš pirmokų ir jaunesnių klasių. Nuo 1943 m. balandžio 1 d. mokykla vėl pavadinta Kurčių-nebylių institutu. 1943 m. vokiečiai mokyklą norėjo uždaryti, užėmė mokyklos pastatą, bet rugsėjo mėn. grąžino antrąjį aukštą, pirmame aukšte įsikūrė geto policija. Tik direktoriaus Jono Vajėgos pastangų dėka mokslas tęsėsi toliau.

1944 m. sausio mėn. mokyklai vėl teko keltis į kitas patalpas Panerių g. 23. Tai buvo medinis, dviejų aukštų gyvenamasis namas. Dar buvo gautas vieno aukšto namukas Panerių-Ariogalos gatvių kampe, mažas sargo namelis kieme ir didelė daržinė su tvartu. Vėliau gautas dar vienas namas bendrabučiui Ariogalos g. 30. 1945 m. pradžioje mokykla pavadinta Kauno kurčiųjų mokykla-internatu. Jo valdose buvo Panerių g. 21, 23, 25, Ariogalos g. 28, 30, Linkuvos ir Mažvydo g., namelis netoli Pažaislio ir 8-9 ha pagalbinis ūkis Vieškūnuose. 1948/1949 mokslo metais mokykloje jau mokėsi 130 mokinių.

Greta Pažaislio vienuolyno stovėjo medinis pastatas, kuriame vienuolės įkūrė pradinę mokyklą. Sovietmečiu vienuolynas buvo uždarytas, o mokyklos pastatą valdžia atidavė kurčių vaikų vasaros poilsio stovyklai. 1952/1953 mokslo metais Kauno kurčiųjų mokykla Panerių gatvėje visų mokinių nebesutalpino, dvi klasės perkeltos į Pažaislį. 1953 m. rudenį Kauno kurčiųjų mokykloje-internate sukomplektuota pirmoji respublikos istorijoje neprigirdinčiųjų klasė. 1955 m. Žaliakalnyje išskirtas sklypas naujam mokyklos-internato pastatui. 1956 m. pradėta statyti nauja mokykla kurtiesiems. 1960 m. kovo 5 d. pastatyta nauja mokykla pavadinta Kauno prigirdinčiųjų mokykla-internatu.

2003 m. mokykloje įkurtas surdopedagogikos informacijos ir metodikos skyrius. 2005 m. rugpjūčio 10 d. Kauno neprigirdinčiųjų internatinė mokykla pavadinta Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centru. Centre veikia surdopedagogikos informacijos ir metodikos skyrius. Šis skyrius tiria, apibendrina ir skleidžia surdopedagoginę patirtį, koordinuoja pedagogų metodinę veiklą centre, rengia ir įgyvendina pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, teikia metodinę paramą sutrikusios klausos vaikų tėvams, pedagogams, visuomenei, kuria sutrikusios klausos vaikų ugdymo metodiką, organizuoja visuomenės švietimą įvairiais sutrikusios klausos asmenų ugdymo ir socializacijos klausimais.

Direktoriai

• Raimonda Juknevičienė

Nuorodos

• Mokyklos svetainė 2009-08-30 iš Wayback Machine projekto.