Kauno gatvė (Žiežmariai)

Kitos reikšmės – Žiežmariai (reikšmės).

Žiežmariai – miestas Lietuvoje, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 6 km į pietus nuo Kaišiadorių, piečiau magistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Turi atskiros seniūnijos statusą (Žiežmarių seniūnija), taip pat yra Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas (išlikusi XVI a. gatvių struktūra, XIX–XX a. statyti namai).

Žiežmariai
Žiežmariai 54°48′22″š. pl. 24°26′35″r. ilg. / 54.806°š. pl. 24.443°r. ilg. / 54.806; 24.443 (Žiežmariai)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kaišiadorių rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	3 034
Plotas	3,82 km²
Tankumas (2023)	794 žm./km²
Pašto kodas	LT-56017
Vikiteka	Žiežmariai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Žiežmãriai Kilmininkas: Žiežmãrių Naudininkas: Žiežmãriams Galininkas: Žiežmariùs Įnagininkas: Žiežmãriais Vietininkas: Žiežmãriuose
lenk. Żyżmory, rus. Жижморы

Laisvės paminklas, atstatytas 1991 m.

Stovi Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1924 m., planuota kaip dvibokštė, bet pritrūkus lėšų pastatytas tik vienas bokštas), Lietuvos laisvės paminklas (ant postamento stovinti angelo statula, pastatytas 1932 m., skulptorius Adomas Jakševičius; sovietmečiu nugriautas, 1991 m. gruodžio 26 d. atstatytas, architektas A. Sprindys, skulptorė R. Venskūnienė), medinė Žiežmarių sinagoga (XIX a. vidurys), yra Žiežmarių gimnazija, Žiežmarių mokykla-darželis, paštas, girininkija (Triliškėse), biblioteka, Kaišiadorių meno mokyklos skyrius. Išlikęs Žiežmarių dvaras (kurį 1857–1858 m. suprojektavo Cezaris Anikinis), magazinas. Miesto rytiniame pakraštyje yra katalikų kapinės, taip pat senosios žydų kapinės.

Etimologija

Žiežmara ties Paparčiais

Manoma, kad miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis: į vakarus nuo miesto Strėvon įteka jos kairysis intakas – Žiežmara (arba Žiežmarė). Nors dabar miestas yra atokiau nuo upelio, tačiau ankstesnė gyvenvietė buvo būtent prie jo, tik neaišku, kodėl vėliau gyventojai išsikėlė kiek toliau.

Geografija

Centrinėje miesto aikštėje stovi laisvės paminklas, šalia Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Pietinėje dalyje yra didelis buvusių melioratorių rajonas. Pietine Žiežmarių dalimi prateka Strėva.

Gatvės

Į vakarus nuo centrinės aikštės veda Kauno gatvė (link Kauno), į rytus – Vilniaus gatvė (link Vilniaus), į šiaurę – Žaslių gatvė (Žaslių pusėn), į pietus – Vytauto gatvė (link Nemaitonių).

1979 m. gyventojų surašymo metu Žiežmariai buvo miesto tipo gyvenvietė. Tuo metu miestų ir miesto tipo gyvenviečių gyventojai buvo priskiriami miesto vietovėms, tačiau Žiežmariuose gyventojai buvo apskaityti mišriai – 2622 gyventojai priskirti miesto tipo gyvenvietei, o kiti buvo surašyti pagal gatves – Kauno gatvėje 83, Pastrėvio gatvėje 74, Paupių gatvėje 42, Vilniaus gatvėje 37, Žaslių gatvėje 32, Žedas (Žiedo?) gatvėje 46 gyventojai. Kitose miesto vietovėse gyventojai pagal gatves nebuvo išskiriami.

Istorija

Lietuvos kariuomenė grįžta iš manevrų Žiežmariuose 1921 m.

Pirmą kartą Žiežmariai minimi XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose. 1348 m. ties Žiežmariais prie Strėvos įvyko LDK kariuomenės, vadovaujamos Algirdo ir Kęstučio, mūšis su kryžiuočiais – Strėvos mūšis.

XV a. minimas Žiežmarių dvaras, 1487 m. minimas miestelis. Po kelių dešimtmečių pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta mokykla. Nuo XIX a. istorinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad Žiežmariai miesto teises gavo dar 1522 m. ar 1567 m. 1549 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Žiežmarius užrašė Barborai Radvilaitei. XVI a. Žiežmariai ėmė sparčiai augti, kadangi buvo prie svarbaus prekybos kelio Vilnius–Kaunas. 1580 m. Žiežmariai dukart degė. XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą miestas nusiaubtas švedų, įsimetė maro epidemija.

Atnaujinta Žiežmarių sinagoga (Vilniaus g. 6)

Tradicinės trobos (Kauno g.)

Pasinaudoję Ketverių metų seimo nutarimais, miestiečiai išsirinko laisvojo miesto valdžios organus dar iki privilegijos gavimo (1791 m. rugpjūčio 1 d.), tačiau miesto teises ir herbą gavo po pusmečio – 1792 m. vasario 14 d. Privilegijos gavimo proga miestiečiai surengė puotą, kuri kaip ir daugelis to meto iškilmių pasibaigė miestiečių ir bajorų peštynėmis. Vėliau privilegija buvo atimta, po to savivalda vėl atgaivinta, bet 1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vėl panaikinta. XIX a. pradžioje Žiežmarius smarkiai nuniokojo Napoleono armija. XIX a. pabaigoje Žiežmariai – miestelis ir dvaras Trakų apskrityje, čia buvo valsčiaus būstinė, veikė vaistinė.

Po I pasaulinio karo prie Žiežmarių vyko kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė sulaikė bolševikų veržimąsi Kauno link. Miestelis nukentėjo per II pasaulinį karą, po jo vėl ėmė augti.

1636 m. pirmą kartą paminėti žydai gyvenanti Žiežmariuose. 1895 duomenimis miestelyje gyveno 2204 gyventojai, iš kurių 1310 buvo žydai (59,4 %). Tarpukaryje žydai turėjo vieną iš 5 visoje Lietuvoje būtent žydų draugijų Vilniui vaduoti. Žiežmarių sinagoga buvo viena iš 14 medinių sinagogų išlikusių visoje Lietuvoje.

1958 m. gegužės 15 d. Žiežmariai atgavo miesto teises kaip miesto tipo gyvenvietė. 1958 m. įkurtas didžiausias Lietuvoje dekoratyvinės sodininkystės medelynas. Sovietmečiu čia buvo Kaišiadorių sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, turėjusi didžiausias gėlių plantacijas Lietuvoje (per milijoną gėlių kasmet), buvo 300 ha sodas. Žiežmariuose buvo įsikūrę rajono melioratoriai ir kaimo statybininkai.

1997 m. Žiežmariuose įkurta sulčių gamykla. 1998 m. patvirtintas dabartinis Žiežmarių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a.	Žiežmarių valsčiaus centras	?
XVI a. vidurys		?
1861–1946 m.		Trakų apskritis
1946–1950 m.		Kaišiadorių apskritis
1950–1953 m.	Žiežmarių I apylinkės ir Žiežmarių II apylinkės centras	Žiežmarių rajono centras	Kauno sritis
1953–1954 m.
1954–1955 m.	Žiežmarių apylinkės centras
1955–1958 m.		Kaišiadorių rajonas
1958–1995 m.	miesto tipo gyvenvietė, Žiežmarių apylinkės centras
1995–	Žiežmarių seniūnija, Žiežmarių apylinkės seniūnijos centras	Kaišiadorių rajono savivaldybė	Kauno apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*	1894 m.*	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1981 m.	1987 m.
1 210	2 616	1 734	2 622	2 900	3 500
1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2015 m.	2020 m.	2021 m.^sur.
3 523	3 884	3 607	3 400	3 162	3 158
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 3 607 žmonės: Lietuviai – 96,7 % (3 488); Rusai – 1,39 % (50); Lenkai – 0,83 % (30); Kiti – 1,08 % (39).

2001 m. gyveno 3 884 žmonės: Lietuviai – 96,63 % (3 753); Rusai – 1,7 % (66); Lenkai – 0,85 % (33); Kiti – 0,82 % (32).

Žymūs žmonės

• Leonardas Pociejus (1632–1695), Vitebsko vaivada, Žiežmarių seniūnas
• Kazys Morkūnas (1925–2014), vitražistas, dailininkas
• Algimantas Aksomaitis, (1936-2012), matematikas, fizinių mokslų daktaras.
• Vytautas Onaitis (1939–1968), poetas
• Albertas Medzevičius (1931–), veterinarijos gydytojas, agrarinių mokslų daktaras

Galerija

• Ryšių bokštas
• Žiežmarių biblioteka
• Žiežmarių gimnazija
• Viaduko statyba magistralėje, 2016 m.
• Kultūros centras
• Magazinas
• Kaimo vieškelį primenanti gatvė

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Жижморы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 11А (22) : Евреиновы — Жилон. С.-Петербургъ, 1894., 945 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 227 psl.
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 280–281
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 153
6. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 123
7. Żyżmory. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 927 psl. (lenk.)
8. Boleslavas Požerskis. „35 maršrutai autoturistams“. – Vilnius, Mintis, 1975. // psl. 65.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Žiežmariai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 674
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
15. 2001 m. surašymo duomenys 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
16. „Magazinas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

• Žiežmariai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 490 psl.
• Žiežmariai / Juozas Briliauskas, Gediminas Tamošiūnas. – 2-asis leidimas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1998. – 245 p.: iliustr. –

Nuorodos

• Apie Žiežmarius 2008-05-05 iš Wayback Machine projekto.