Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kartografinė fantastika – fantastikos atmaina, kurios pagrindiniai komponentai yra:

Fantastinis žemėlapis arba fantastlapis (gali būti fantastlapių rinkinys – atlasas);
Paveikslėliai, vaizduojantys pramanytą pasaulį ir jo reiškinius;
Literatūrinė dalis – fantastinio pasaulio enciklopedija (fanciklopedija) ir grožinės literatūros kūriniai. Kartografinė fantastika – sintetinis menas, eksperimentas, kurią gali papildyti įvairūs priedai – muzika, teorijos. Kartografinė fantastika gali būti mokslinė fantastika ir (arba) fentezi (fantasy).

Pirmieji kartografinės fantastikos (kartofantijos) požymiai pastebėti dar antikos laikų meninėje ir mokslinėje kūryboje (pvz.: įvairių šalių aprašymuose, kartografiniuose ir geografiniuose veikaluose, kur neretai pastebimi įvairūs pramanymai: aprašytos neegzistuojančios šalys ir jų gyventojai, miestai ir kita, buvo nubraižyti nerealūs žemėlapiai su nesančiais geografiniais ir visuomeniniais objektais.

Kartografinės fantastikos užuomazgų esama ir didžiųjų geografinių atradimų epochos žemėlapiuose, kelionių aprašymų knygose bei kituose geografijos veikaluose. Vėliau kartografinės fantastikos užuomazgų galima aptikti nagrinėjant Marso, Veneros ir Merkurijaus planetų tyrinėjimo istoriją, kai astronomai mėgino braižyti šių kosmoso kūnų žemėlapius (pvz.: „Marso kanalų“ istorija).

Šiuolaikinė kartografinė fantastika pradėjo formuotis XIX-ame amžiuje. Fentezi (fantasy) rašytojai, kurdami savo romanus, neretai neapsiėjo be fantastinių savo kuriamų pasaulių žemėlapių ir pasaulių aprašymų. Ryškiausias ikisisteminės kartografinės fantastikos pavyzdys – J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ ciklas, kurį kurdamas autorius nubraižė ir aprašė pramanytą fentezi pasaulį. Tolkieno kūrybos mėgėjai vėliau susistemino ir išnagrinėjo išgalvotą rašytojo pasaulį, sudarė specialias enciklopedijas. Visa tai labai artima teorinei ir tradicinei kartografinei fantastikai. Vėlesniais laikais kartografinės fantastikos pavyzdžių aptinkama kai kuriuose Vakarų Europos ir JAV fantastikos kūrėjų kūriniuose.

Gryna ir moksliškai apibrėžta kartografinė fantastika kuriama tik Lietuvoje . Jos ištakos – 1980 m. Lietuviškosios kartografinės fantastikos pradininkai – Arnoldas Kalnikas (nuo 1980 m.), Petras Jankauskas, Žaneta Gasytė, Jurga Židonytė, Saulius Budinas, Edvinas Klimenka (Fox), kuris dalyvavo visuose Lietuvoje organizuotuose kartografinės fantastikos konkursuose. Nemažai prie kartografinės fantastikos plėtojimo prisidėjo ir Jonavoje veikusio LCFMK „Transsferos“ fantastų klubas, kuriam vadovavo šios fantastikos entuziastas Aivaras Tamulaitis, sukūręs ne vieną fantastlapį apie 1993–1996 m., o klube skelbęs įvairius kartofantijai populiarinti skirtus konkursus. Vėliau kartografinę fantastiką pradėjo kurti ir kiti fantastikos mėgėjai. Labiausiai prie kartofantijos plėtotės prisidėjo Žemaitijos fantastų klubas „Fajetai“. Oficialiai organizuoti 8 kartografinės fantastikos konkursai per įvairius fantastikos mėgėjų suvažiavimus „Lituanicon’us“, organizuotus Kaune ir Vilniuje. Pirmasis toks konkursas surengtas 1996 m. Vilniuje per „Lituanicon – Baltcon – Eurocon“. Paskutinis – 2009 m.

Grynoji kartografinė fantastika šiais laikais retai kada yra kuriama. Labiau yra paplitę fantastlapiai ir kiti kartofantijos atvejai, pritaikyti įvairiuose fantastiniuose žaidimuose, dažniausiai stalo vaidmenų (RPG). Taip pat nemažai fantastinių žemėlapių braižyta, kuriant vadinamąsias alternatyvios žemės istorijas. Pastaruoju metu, taikant elementarias kompiuterinės grafikos ir kartografijos programas, sukurta iš ties nemažai kartofantijos kūrinių – labiau pavykusių, ir ne visai pasisekusių.