Kárstas geologinių procesų ir reiškinių visuma susijusi su uolienų tirpinimu požeminių tuštumų ir specifinių paviršinių

Kárstas – geologinių procesų ir reiškinių visuma, susijusi su uolienų tirpinimu, požeminių tuštumų ir specifinių paviršinių karstinio reljefo formų susidarymu. Tirpinamos uolienos gali būti klintis, dolomitas, kiek mažiau paplitęs gipso ar sulfatinis karstas. Terminas kilo iš vokiško Slovėnijos regiono Karsto pavadinimo.

Karsto formavimasis

Karbonatinis karstas formuojasi dėl šiek tiek rūgštaus lietaus, kuris susidaro lietaus vandenyje ištirpus anglies dioksidui. Lietaus vanduo palaipsniui tirpina karbonatines uolienas – klintį, dolomitą ir panašias. Ištirpusi karbonatinė uoliena požeminiais vandenimis pernešama. Palaipsniui formuojasi tuštumos: urvai, grotos. Panašus procesas vyksta ir sulfatinio karsto metu. Skirtumas yra tas, kad sukarstėjusios uolienos yra sulfatinės (gipsas, anhidritas).

Karsto formos

Paviršinės formos

Požeminės formos

Karstinė tuštuma

Nuorodos

Smegduobė pasvaliečio name

Šis straipsnis apie geologiją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Vikižodynas