Karpentarijos įlanka

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Karpentarijos įlanka (angl. Gulf of Carpentaria) – didelė negili įlanka, apsupta Australijos iš trijų pusių, o iš šiaurės besiliečianti su Arafuros jūra. Įlanka, palyginus, jauna, susiformavusi per paskutinį ledynmetį. Plotas 328 tūkst. km². Gylis iki 71 m. Įlankoje yra Velslio salos ir Grut Ailando sala.

Olandų žemėlapis vaizduojantis Karpentarijos įlanką

Įlankos pakrantės nuolaidžios. Vakaruose ribojasi su Arnhemo Žeme, rytuose su Keip Jorko pusiasaliu. Pietuose yra Kvinslandas, ši jo dalis dar vadinama „Įlankos kraštu“ arba „Įlanka“ (angl. the Gulf)

Klimatas labai karštas ir drėgnas. Yra du sezonai. Sausasis sezonas tęsiasi nuo balandžio iki lapkričio, vyrauja sausi vakarų vėjai. Drėgnasis sezonas – nuo gruodžio iki gegužės. Šiuo laikotarpiu daug lyja, žemumos užsemiamos.

Atradimas ir tyrinėjimai

Pirmas žinomas europietis aplankęs šią įlanką buvo 1606 m. tai padaręs Viljamas Jansonas. Jo draugas Janas Karstensonas aplankė įlanką 1623 m. ir pavadino ją dabartiniu vardu, pagerbiant Pieter de Carpentier'į. 1644 m. įlanką tyrinėjo Abelis Tasmanas. Regionas vėliau ištirtas Matthew Flinders’o kelionėje 1802 ir 1803 m.

Pirmas žeme keliavęs buvo prūsas Ludwig Leichhardt’as, keliavęs 1844 ir 1845 m.

Didžiosios įlankos upės

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 200