Karolis Zaluskis

Karolis Zaluskis
Herbas „Junosza“
Gimė	1794 m. sausio 25 d. Varšuva
Mirė	1845 m. lapkričio 28 d. (51 metai) Ivoničius
Tėvas	Teofilis Voicechas Zaluskis
Motina	Honorata Stempkovska
Sutuoktinis (-ė)	Amelija Oginskaitė
Vaikai	Mykolas Karolis, Marija, Emma, Karolis Bernardas, Irenijus, Stanislovas, Ivonas, Ida, Pranciška
Vikiteka	Karolis Zaluskis

Karolis Teofilis Zaluskis (lenk. Karol Załuski, 1794 m. sausio 25 d., Varšuva – 1845 m. lapkričio 28 d., Ivoničius) – grafas, Rusijos imperijos diplomatas tarnyboje, vienas iš 1831 metų sukilimo vadovų Lietuvoje. Ivoničiaus-Zdrujo kurorto įkūrėjas.

Biografija

Grafų Zaluskių giminės atstovas, pravarde „Tabaš“. Gimė Karūnos iždininko Teofilio Voicecho Zaluskio ir Honoratos Stempkovskos šeimoje. Juozapo Bonaventūro jaunesnysis brolis.

Jaunystę praleido prie motinos Rusijos imperijoje, daugiausia netoli Chotyno, Voluinėje. Po motinos pakartotinos santuokos – patėvio dvare, Lietuvoje. Dažnai gyveno Sankt Peterburge, kur jo motina ir patėvis buvo imperatoriaus rūmuose.

Nuo 16 metų – Rusijos imperijos rūmų kamerjunkeris. 1816 –1822 metais tarnavo ataše, Rusijos ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu ir vadovu Berne (Šveicarija), po to Frankfurte ir Berlyne.

Karolio Zaluskio žmona Amelija Oginskaitė

Upytės ir Vilniaus bajorų maršalka.

Turėjo žemės nuosavybę – Ivoničiaus kaimas, Galicijoje.

1831 metais kartu su broliu Juozapu aktyviai dalyvavo 1831 metų sukilime Lietuvos teritorijoje. 1831 metų kovo 18 d. buvo išrinktas sukilėlių vyriausybės vadovu, po keleto dienų pradėjo vadovauti vietos kariniams būriams, vėliau – Lietuvos sukilėlių jungtiniam būriui. Sukilimo tikslams Karolis skyrė nemažą dalį savo turto. Imperatorius Nikolajus I pažadėjo amnestiją tiems, kas paliks sukilėlių gretas. Atsakydamas į tai Karolis Zaluskis viešai sudegino imperatoriaus manifestą Panevėžio turgaus aikštėje.

Tų pačių metų rugsėjį už nuopelnus organizuojant Lietuvos sukilėlių būrius buvo apdovanotas „Virtuti Militari“ aukso ordinu.

Memorialinė lenta Ivoničiaus-Zdrujo kurorto įkūrėjui Karliui Zaluskiui

Po sukilimo numalšinimo – emigravo į Prūsiją, patį grafą Rusijos valdžia nuteisė mirties bausme ir konfiskavo visą jo turtą.

Keletą metų praleido klajodamas, iš pradžių Škotijoje, Anglijoje, po to Prancūzijoje, kol, galiausiai, gavo iš Austrijos imperijos valdžios sutikimą įsikurti Lenkijos žemėse, atskirtose po Habsburgų padalijimo.

Gyveno su žmona Amelija ir 5 vaikais Ivoničiaus kaime, Galicijoje, turtingu mineraliniais šaltiniais, kur įkūrė kurortą.

Mirė po sunkios ligos 1845 metų lapkričio 28 d. ir palaidotas ten pat šeimos koplyčioje.

Nuorodos

• Karol i Amelia Załuscy 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
• Karol Teofil hr. Załuski h. Junosza