Karlas I

Karolis I (vok. Karl I; 1887 m. rugpjūčio 17 d. , Žemutinė Austrija – 1922 m. balandžio 1 d. , Madeira) – 1916–1918 m. Vengrijos karalius, Austrijos imperatorius. Paskutinis Austrijos-Vengrijos dualistinės monarchijos valdovas.

Karolis I vok. Karl I
Karolis I
Habsburgų dinastija
Gimė	1887 m. rugpjūčio 17 d.
Mirė	1922 m. balandžio 1 d. (34 metai) Madeira
Palaidotas (-a)	Monte Funšalas, Madeira širdis: , Šveicarija
Tėvas	Otonas Pranciškus
Motina
Sutuoktinis (-ė)	Zita iš Parmos Burbonų
Vaikai	Otonas Adelheida Robertas Karolis Liudvikas Rudolfas Šarlota Elžbieta
Austrijos imperatorius
Valdė	1916 m. lapkričio 21 d. - 1918 m. lapkričio 11 d.
Pirmtakas	Pranciškus Juozapas I
Įpėdinis
Vengrijos karalius
Valdė	1916 m. lapkričio 21 d. - 1918 m. lapkričio 11 d.
Pirmtakas	Pranciškus Juozapas I
Įpėdinis	Vengrijos prezidentas
Čekijos karalius Valdė 1916 m. lapkričio 21 d. - 1918 m. lapkričio 11 d. Pirmtakas Pranciškus Juozapas I Įpėdinis Čekoslovakija Kroatijos, Dalmatijos ir Slavonijos karalius Valdė 1916 m. lapkričio 21 d. - 1918 m. lapkričio 11 d. Pirmtakas Pranciškus Juozapas I Įpėdinis Valdė 1916 m. lapkričio 21 d. - 1918 m. lapkričio 11 d. Pirmtakas Pranciškus Juozapas I Įpėdinis Jozefas Pilsudskis
Vikiteka	Karolis I (Austrija)
Parašas

Karolio I monograma

Gyvenimas

Karolis gimė 1887 m. rugpjūčio 17 d. pilyje Žemutinėje Austrijoje. Jo tėvai buvo erchercogas Otonas Pranciškus, o motina princesė (1867–1944). Jo dėdė Pranciškus Juozapas I tuo metu valdė Austrijos – Vengrijos imperiją, o kitas dėdė Pranciškus Ferdinandas prieš dvejus metus buvo paskelbtas sosto įpėdiniu.

Karolio I karūnavimas

Karolio I ir Zitos iš Parmos Burbonų vestuvės

Būdamas vaikas, Karolis karštai praktikavo katalikybę. Ankstyviausius metus leido ten, kur stovėjo tėvo pulkas. Vėliau gyveno Vienoje ir . Mokytas privačiai, tačiau priešindamasis valdančios šeimos papročiams, įstojo į valstybinę gimnaziją dėl mokomųjų dalykų pomėgio. Baigęs gimnaziją įstojo į armiją, kur nuo 1906 m. iki 1908 m., kaip vyriausiasis karininkas, praleido Prahoje. Ten studijavo teisę ir politikos mokslus, kartu su karo teorijos bei praktikos dalykais.

Erchercogas Otas su žmona Marija Žozefa ir jų vaikai

1907 m. paskelbtas pilnamečiu ir princas Zdenko Lobkovitzas paskirtas jo kamerdineriu. Per kitus kelerius metus atliko karinę prievolę įvairiose Bohemijos miestuose. Karolio ryšiai su dėde imperatoriumi nebuvo itin glaudūs. Tokie patys santykiai buvo ir su sosto įpėdiniu. Dėl to Karolis Pranciškaus Ferdinando nužudymo metu neturėjo jokios įtakos valstybės valdymo reikaluose ir leido gyvenimą princo, kuriam nenumatyta aukšta politinė pozicija.

Žmona Zita iš Parmos Burbonų (1892–1989). Vaikai: Otonas (1912–2011), Adelheida (1914–1971), Robertas (1915–1996), Karolis Liudvikas (1918–2007), Rudolfas (1919–2010), Šarlota (1921–1989), Elžbieta (1922–1993)

Tapo įpėdiniu po 1914 m. birželio 28 d. pasikėsinimo į dėdę erchercogą Pranciškų Ferdinandą, kurio vaikai dėl tėvų morganatinės santuokos neturėjo sosto paveldėjimo teisių.

Valdymo pradžioje pradėjo slaptas derybas su Prancūzija dėl Austrijos-Vengrijos pasitraukimo iš Pirmojo pasaulinio karo, kurios žlugo dėl jo nenoro atsisakyti Italijos reikalaujamų teritorijų. Deryboms išaiškėjus jas neigė, kol Prancūzijos spauda nepaskelbė jo pasirašytų laiškų. Dėl nacionalinių judėjimų Austrijos-Vengrijos dualistinei monarchijai ėmus irti, 1918 m. lapkričio 11 d. atsisakė dalyvavimo valstybės valdyme, bet ne sosto. 1919 m. kovo mėn. emigravo į Šveicariją. Vengrų monarchistų skatinamas 1921 m. du kartus nesėkmingai mėgino atgauti Vengrijos sostą.

Mirė nuo plaučių uždegimo. 2004 m. Bažnyčios paskelbtas palaimintuoju.

Šaltiniai

1. Karolis I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 468 psl.

Literatūra

• Peter Broucek. Karl I. (IV.). Der politische Weg des letzten Herrschers der Donaumonarchie. Boehlau, Wien. 1997,
• Gordon Brook-Shepherd: Um Krone und Reich. Die Tragödie des letzten Habsburgerkaisers. Molden, Wien 1968
• Nathan Cochran: Der Diener Gottes Karl aus dem Hause Österreich. Eine Kurzbiografie. Buch als PDF-Datei
• August Demblin. Hrsg. u. bearb. von Alexander Demblin: Minister gegen Kaiser. Aufzeichnungen eines österreichisch-ungarischen Diplomaten über Außenminister Czernin und Kaiser Karl. Böhlau, Wien 1997,
• Eva Demmerle: Kaiser Karl I. "Selig, die Frieden stiften… "; die Biographie. Amalthea, Wien 2004,
• Erich Feigl (Hrsg.): Kaiser Karl. Persönliche Aufzeichnungen, Zeugnisse und Dokumente. Amalthea, Wien 1984,
• Josef Gelmi: Der letzte Kaiser. Karl I. (1887–1922) und Tirol. Tyrolia, Innsbruck – Wien 2004,
• Elisabeth Kovàcs: "Untergang oder Rettung der Donaumonarchie? " Böhlau, Wien 2004, 2 Bände, und
• Anton Lehár. Hrsg. von Peter Broucek: Erinnerungen. Gegenrevolution und Restaurationsversuche in Ungarn 1918–1921. Verlag für Geschichte und Politik, Wien 1973,
• Heinz von Lichem: Karl I. Ein Kaiser sucht den Frieden; Bilddokumentation. Tyrolia, Innsbruck – Wien 1996,
• Jan Mikrut (Hrsg.): Kaiser Karl I. (IV.) als Christ, Staatsmann, Ehemann und Familienvater. Dom Verlag, Wien 2004,
• Friedrich Oberkofler: Von Gottes Gnaden. Kaiser Karl von Österreich und König von Ungarn. fe-Medienverlag, Kissleg 2006,
• Heinz Rieder: Kaiser Karl. Der letzte Monarch Österreich-Ungarns 1887–1922. Callwey, München 1981,
• Gordon Shepherd: Karl der Erste. Des Reiches letzter Kaiser. 1968
• Hans Karl Zessner-Spitzenberg: Kaiser Karl. Lins, Feldkirch 1953 Buch als PDF-Datei

Išorinės nuorodos

• Imperatoriaus karolio maldos lygos svetainė, skirta Karoliui I kaip palaimintajam

Karolis I (Austrija) Habsburgai
Prieš tai: Pranciškus Juozapas I	Habsburgų giminės galva 1916–1922	Po to: