Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Karbonatinės uolienos – nuosėdinės uolienos, kurių sudėtyje yra daugiau kaip pusę sudaro karbonatiniai mineralai. Šios uolienos plačiai paplitusios Žemėje. Apie 21-22 % visų nuosėdinės kilmės uolienų yra karbonatai.

Karbonatinėms uolienoms būdinga balta ar šviesiai pilka spalva, bet dėl įvairių priemaišų spalva gali kisti. Pasitaiko tamsiai pilkos, rusvos, raudonos, rausvos ir juodos spalvų karbonatinės uolienos.

Karbonatinės uolienos klasifikuojamas atsižvelgiant į jų mineralinę sudėtį, struktūrą ir tekstūrą. Pagrindinė karbonatų klasifikacija remiasi jų mineraline sudėtimi pagal vyraujantį mineralą ar mineralų santykį. Labiausiai paplitę karbonatinių uolienų mineralai yra:

Labiausiai paplitusios karbonatinės uolienos yra klintis ir dolomitas. Kitos – mažiau paplitusios ir dauguma jų vadinamos pagal vyraujančio mineralo pavadinimą.

Pagal struktūrinius požymius karbonatinės uolienos gali būti skirstomos į:

kriauklines
detritines
biohernines
sferoagregatines
pelitomorfines
nuotrupines
gniutulines
konkrecines
varveklines
antrines ir t.t

Karbonatų susidarymas

Karbonatų kilmė buvo aiškinama įvairiai. Dar XVIII a. buvo manoma, kad karbonatai susidaro iš organizmų skeletų ir jų liekanų. Vėliau ši koncepcija buvo užmiršta ir didesnio pripažinimo sulaukė chemogeninė koncepcija. Tačiau dabar pripažįstama, kad abi šios koncepcijos yra teisingos ir karbonatai gali susidaryti tiek biogeniniu tek chemogeniniu būdu.

Karbonatinė sedimentacija prasidėjo proterozojuje, kai Žemės atmosferoje atsirado daug anglies dvideginio. Pradėjo vyrauti cheminis karbonatų nusėdimas. Fanerozojuje pradėjo vyrauti biogeninė karbonatų sedimentacija. Kaip tik fanerozojuje biota išmoko užsiauginti mineralinį skeletą. Nors ir biogeninė sedimentacija padidėjo, bet cheminis karbonatinių nuosėdų susidarymas nesustojo.

Daugiausia karbonatų susidaro jūrose, tačiau karbonatai gali kauptis ir ežeruose.

Šis straipsnis apie geologiją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.