Karalienės mokytojų seminarija mokytojų seminarija speciali vidurinė mokykla rengusi pedagogus lietuviškoms mokykloms 18

Karalienės mokytojų seminarija – mokytojų seminarija, speciali vidurinė mokykla, rengusi pedagogus lietuviškoms mokykloms, 1811–1926 m. veikusi Karalienėje (vok. Karalene, nuo 1938 m. Luisenberg, Įsruties apskritis, nuo 1946 m. rus. Зелёный Бор – Zelionyj Bor, Kaliningrado sritis).

Istorija

Seminarija įsteigta 1811 m. rugpjūčio 5 d. Šveicarų pedagogo mokinys K. A. Celeris ją įsteigė Prūsijos karalienės Luizės lėšomis. Iki 1882 m. tai buvo vienintelė specialioji vidurinė mokykla, rengusi pedagogus Mažosios Lietuvos mokykloms. 1819 m. seminarijai suteiktos valdinės mokyklos teisės. Į ją buvo priimami tik vyrai, po 25-30 kasmet, baigusieji parapines mokyklas ir 2 m. (vėliau 3 ar 4 m.) mokęsi parapijose veikiančiuose parengiamuosiuose kursuose. Mokslas truko 3-4 metus. Dauguma seminaristų buvo lietuvininkai, iki 1818 m. daugiausia našlaičiai ir neturtingų tėvų vaikai, valstybės lėšomis išlaikomi internate.

XIX a. pirmoje pusėje buvo mokoma remiantis J. H. Pestalocio pradinio ugdymo metodikomis ir pedagogų rengimo idėjomis. Vėliau įsigalėjo ir Prūsijos vokiečių nacionalistinė ideologija. Buvo mokoma vokiečių kalba, iki 1882 m. kaip dalykas dėstyta ir lietuvių kalba. Rektoriais dirbo ir lietuvininkai J. Romeikis (1891–1898 m.) ir Valteris Tomušaitis (1898–1904 m.). Iki 1911 m. seminarija parengė 2208 mokytojus, iki 1926 m. ją baigė 2 385 absolventai.

Karalienės mokytojų seminarija turėjo bažnyčią, biblioteką (1875 m.apie 31 000 tomų), mokomąjį sodą ir bityną. Jos auklėtiniai daug nuveikė puoselėdami Mažosios Lietuvos sodininkystę ir bitininkystę. Pedagoginę praktiką būsimieji mokytojai atlikdavo Povyliškių kaimo pavyzdinėje triklasėje mokykloje. 1882 m. įsteigus ir , o 1900 m. ir Klaipėdos mokytojų seminarijas, Karalienės mokytojų seminarijos reikšmė sumažėjo.

Auklėtiniai

Seminariją baigė žymūs Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos ir spaudos darbuotojai: Fridrichas Bajoraitis, , , , Johanas Ferdinandas Kelkis, , , , , , , Erdmonas Šesnakas, Jonas Urbonas, , , , , , , , Mauras Pucas, , , ,, ir kiti.

Šaltiniai

Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla, Klaipėda. 2003 m.
Domas Kaunas. Karalienės mokytojų seminarija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 393 psl.
Domas Kaunas. Donelaičio žemės knygiai. Vilnius, 1993 m.

[1] Albertas Juška. Mažosios Lietuvos mokykla, Klaipėda. 2003 m.

[2] Domas Kaunas. Karalienės mokytojų seminarija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 393 psl.

[3] Domas Kaunas. Donelaičio žemės knygiai. Vilnius, 1993 m.