Kitos reikšmės Karalienė reikšmės Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti V

Kitos reikšmės – Karalienė (reikšmės).

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Valdančioji karalienė arba karalienė regentė – monarchė, turinti visas karaliaus valdžios galias. Tuo ji skiriasi nuo karalienės konsortės, kuri tėra karaliaus žmona ir oficialių valdymo galių neturi.

Elžbieta II – Jungtinės Karalystės valdančioji karalienė 1952–2022 m.

Visose dabartinėse monarchijose, kur moteris gali užimti , valdančiosios karalienės vyras nėra karalius, jis paprastai turi princo titulą.
Išimtys:

Anglijos, Airijos ir Škotijos karalienės Marijos I antrasis vyras gavo karaliaus konsorto (nevaldančio karaliaus, karaliaus tik pavadinimu) titulą.
Anglijos, Airijos ir Škotijos karalienės vyras oficialiai tapo valdančiu karaliumi (t. y., suverenu, lygiateisiu su savo žmona valdančia karaliene). Jo titulas buvo Anglijos karalius Vilhelmas III, Škotijos karalius Vilhelmas II ir Airijos karalius Vilhelmas I. Tai buvo vienintelis diarchijos atvejis Didžiojoje Britanijoje.

Vėliau Anglijos valdančių karalienių vyrų titulai buvo tik princai, o vienintelis karalienės Viktorijos vyras turėjo oficialų princo konsorto titulą.

Nuo vėlyvųjų viduramžių iki XX a. karaliaus sostą paprastai užimdavo vyrai pagal – sosto įpėdiniu tapdavo vyriausias . Jei sūnų nebūdavo, pereidavo prie pirmagimystės. Kai kuriose šalyse moterims būdavo (kartais ir tebėra) uždrausta užimti sostą:

Pvz., iki 1890 m. Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę valdė Nyderlandų karalius (), kuris kartu buvo ir Liuksemburgo . Tačiau 1890 m. mirė Nyderlandų karalius Vilhelmas III, ir Nyderlandų sostą užėmė (tapo valdančia karaliene) jo duktė Vilhelmina, nes trys jo sūnūs buvo jau mirę. Kadangi Liuksemburgo įstatymai draudė sostą užimti moterims, Liuksemburgo sostą užėmė kitos Nasau dinastijos atšakos atstovas Adolfas Nasau-Veilburgas, kuris tapo didžiuoju Liuksemburgo hercogu Adolfu.
Viktorija, užėmusi savo mirusio dėdės Didžiosios Britanijos ir Hanoverio karaliaus Vilhelmo IV sostą, tapo tik Didžiosios Britanijos valdančia karaliene. Hanoverio valdančia karaliene ji tapti negalėjo, nes tai draudė Hanoverio karalystės įstatymai.

Paskutiniais XX a. metais Švedijos, Norvegijos, Belgijos ir Nyderlandų valstybėse buvo pakeisti įstatymai, jose karaliaus sostas bus užimamas pagal pirmagimystės teisę neatsižvelgiant į lytį.