Karaliaus Pilypo karas

Karaliaus Filipo karas
Priklauso:
Karaliaus Filipo karo veiksmų teatras
Data 1675 m. birželio 20 d. – 1678 m. balandžio 12 d. Vieta Naujoji Anglija Rezultatas Kolonistų pergalė
Konflikto šalys
Vampanoagai Vabanakiai
Vadovai ir kariniai vadai
(„Karalius Filipas“) † Canonchet (naragansetų vadas) † Awashonks (sakonetų vadas) Muttawmp (nipmukų vadas) Madockawando ( vadas)	gub. gub. gub. kap. William Turner kap. kap. Michael Pierce Uncas (moheganų vadas) Oneco (moheganų vadas) Robin Cassassinamon
Pajėgos
~3 400	~3 500
Nuostoliai
~3 000	~1 000

Karaliaus Filipo karas (angl. King Philip's War) – karinis konfliktas tarp dalies Šiaurės Amerikos indėnų genčių iš vienos pusės ir Naujosios Anglijos kolonistų anglų, taip pat jų indėnų sąjungininkų iš kitos pusės 1675–1678 m. Tai buvo vienas kruviniausių iš , vykusių kolonijinėje Amerikoje, lydimas išskirtinio abipusio žiaurumo. Truputį daugiau nei per metus buvo sunaikinta 12 regiono gyvenviečių ir dar daugiau sugriauta, Plimuto ir Rod Ailando kolonijų ekonomika visiškai suniokota, o jų populiacija sumažėjusi, praradusi dešimtadalį šaukiamojo amžiaus vyrų. Indėnai buvo užpuolę daugiau nei pusę Naujosios Anglijos gyvenviečių. Karaliaus Filipo karas tapo posūkiu britų Šiaurės Amerikos vystymosi istorijoje, po kurio europiečių vyravimas ir jų kultūros dominavimas tapo negrįžtamas.

Karas dar vadinamas , vampanoagų vado vardo karu. Jį vadino karaliumi Filipu dėl draugiškų tėvo Masasoito santykių su pirmaisiais atvykusiais kolonistais. Karas tęsėsi šiauriausiuose Naujosios Anglijos pakraščiuose iki Kasko įlankos sutarties pasirašymo 1678 m. balandžio mėn.

Karaliaus Filipo mirtis (1893 m. piešinys)

Istorija

Masasoitas palaikė ilgalaikę sąjungą su atvykėliais. Metakomas (apie 1638–1676) buvo jo jaunesnysis sūnus, tapęs genties vadu 1662 m. po tėvo mirties. Tačiau Metakomas nesilaikė jo susitarimų tarp vampanoagų ir naujakurių, kurie reikalavo, kad taikos sutartyje 1671 m. būtų numatytas indėnų nusiginklavimas. Vėliau trys vampanoagai 1675 m. Plimuto kolonijoje buvo pakarti už žmogžudystę, o tai padidino įtampą. Indėnų antpuoliai į kolonistų gyvenvietes ir ūkius tęsėsi per ateinančius šešis mėnesius Masačusetse, Rod Ailande, Konektikute ir Meine, o kolonijų ginkluoti būriai keršijo. liko neutralūs, tačiau kai kurie jų atskirai puldinėjo baltųjų įgulas, todėl kolonistų vadovai laikė juos pažeidžiant taikos sutartis. Kolonijos surinko didžiausią iki šiol suburtą Naujosios Anglijos armiją, susidedančią iš 1000 anglų ir 150 indėnų sąjungininkų, vadovaujamų gubernatoriaus Josiah Winslow 1675 m. lapkričio mėn. žygyje prieš naragansetus. Jie atakavo ir degino indėnų kaimus visoje Rod Ailando teritorijoje, užpuldami pagrindinį indėnų fortą ir susiremdami su jais Didžiosios Pelkės mūšyje (Great Swamp Fight). Buvo nužudyta maždaug 600 naragansetų. Vadovavimą indėnų jungtinėms pajėgoms perėmęs naragansetų vadas Canonchet 1667 m. kovo mėn. nustūmė kolonijinę sieną Masačusetso įlankos, Plimuto ir Rod Ailando kolonijose, kartu degindamas gyvenvietes, įskaitant ir Providenso Plantacijų koloniją. Tačiau kolonijinės pajėgos laimėjo prieš indėnų sąjungą, o karo pabaigoje vampanoagai ir jų sąjungininkai naragansetai buvo beveik visiškai sunaikinti. 1676 m. rugpjūčio 12 d. Metakomas pasislėpė Maunt Houpe (Mount Hope), kur su juo susidorojo baltųjų pajėgos.

Šaltiniai

Vikiteka: Karaliaus Filipo karas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. „King Philip's War“. Nuoroda tikrinta 2016-01-08.
2. Gould, Philip (Winter 1996). „Reinventing Benjamin Church: Virtue, Citizenship and the History of King Philip's War in Early National America“. Journal of the Early Republic. 16. doi:10.2307/3124421.
3. „1675-King Philip's War“. Society of Colonial Wars in the State of Connecticut. 2011. Nuoroda tikrinta 2016-01-08.
4. Lepore, Jill (1998). The Name of War: King Philip's War and the Origins of American Identity. New York: Alfred A. Knopf.
5. Norton, Mary Beth. In the Devil's Snare: The Salem Witchcraft Crisis of 1692, New York: Vintage Books, 2003