Karaliaučiaus apygarda

Karaliaučiaus apygarda, Karaliaučiaus administracinė sritis (vok. Regierungsbezirk Königsberg, lenk. Rejencja królewiecka) – 1818–1871 m. (formaliai nuo 1808 m. gruodžio 16 d.) Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho administracinis teritorinis vienetas. Centras – Karaliaučius.

Karaliaučiaus apygarda Regierungsbezirk Königsberg
← 1818 – 1945 →   →
Apygarda (žalia) po 1905 m.
Valstybė	Vokietija
Provincija	Rytų Prūsija
Administracinis centras	Karaliaučius
Apskritys	9 (1815), 16 (1815), 13 (1905)
Gyventojų	838 000 (1848), 1 204 386 (1900)
Plotas	23 000 km² (1818)

Istorija

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Sudaryta per 1815–1818 m. reformą po Vienos kongreso vietoje Rytų Prūsijos departamento. Apygardą administravo Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai, buvo pavaldi Berlyno generalinei direktorijai. Karaliaučiaus ir Gumbinės apygarda apėmė visą Senovės Prūsos teritoriją nuo Klaipėdos iki Vyslos.

1816 m. rugsėjo 1 d. prie Karaliaučiaus apygardos prijungta Klaipėdos apskritis, buvusi Lietuvos departamente – taip Karaliaučiaus apygardoje buvo sujungti Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostai. Kaip kompensacija iš buvusio Rytų Prūsijos departamento sudarant Karaliaučiaus apygardą Gumbinės apygardai buvo priskirtos 13 lietuviškų parapijų dalys. 1818 m. Karaliaučiaus apygardos plotas buvo 23 000 km².

Bažnyčios ir mokyklos

1818 m. evangelikų liuteronų bažnyčių bei maldos namų miestuose buvo 65, jose dirbo 91 dvasininkas, kaimuose buvo 211 bažnyčių su 159 dvasininkais. Evangelikų reformatų bažnyčių bei maldos namų miestuose buvo 5, jose dirbo 7 dvasininkai ir kaimuose 3 su savo dvasininkais. Katalikų bažnyčių miestuose buvo 25, dirbo 59 dvasininkai, kaimuose – 104 su 12 dvasininkų. Menonitų susirinkimų namų mieste buvo l, sinagogų (tik miestuose) – 15. Apygardoje veikė 4 gimnazijos, 2 mokytojų seminarijos, 48 miesto mokyklos, 197 pradžios mokyklos 112 kaimų ir 85 miestų bei miestelių.

1848 m. apygardoje buvo 455 bažnyčios bei 1 maldos namai, 1549 mokyklos. Veikė 268 evangelikų liuteronų, 8 evangelikų reformatų ir 81 katalikų parapija.

Apskritys

Nuo 1815 m. Karaliaučiaus apygardai buvo priskirta 20 savivaldžių apskričių (Landkreis), turėjusių savo :

Lietuviškai	Vokiškai	Gyvenviečių	Gyvenviečių	Plotas	Plotas	Gyventojų	Gyventojų
Miesto apskritis	Stadtkreis	1900 m.	1910 m.	Km² 1900 m.	Km² 1910 m.	1900-12-01	1910-12 01
Alnaštynas	Allenstein	-	1	-	51 55	-	33 077
Karaliaučius	Königsberg	1	1	20 34	44 17	189 483	245 994
Krašto apskritis	Landkreis
Alnaštyno apskritis	Allenstein	199	186	1 356 36	1 304 68	82 486	57 919
Braunsbergo apskritis	Braunsberg	153	153	946 17	946 23	53 978	54 613
Frydlando apskritis	Friedland	190	194	879 53	881 63	40 908	41 556
Girdavos apskritis	Gerdauen	146	148	845 82	846 02	33 090	33 947
Heilsbergo apskritis	Heilsberg	148	143	1 095 48	1 095 58	51 629	51 912
Ylavos apskritis	Preußisch Eylau	250	248	1 231 39	1 231 55	50 607	48 746
Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis	Königsberg	258	239	1 046 89	1 021 99	62 112	45 054
Klaipėdos apskritis	Memel	254	242	842 45	843 00	59 797	61 972
Labguvos apskritis	Labiau	221	221	1 065 65	1 066 47	51 194	51 057
Morungo apskritis	Mohrungen	215	216	1 264 71	1 264 69	53 392	51 396
Neidenburgo apskritis	Neidenburg	216	215	1 633 58	1 637 61	55 293	59 416
Ortelsburgo apskritis	Ortelsburg	209	199	1 704 75	1 703 90	68 352	69 635
Osterodės apskritis	Osterode in Ostpreußen	253	248	1 552 56	1 550 61	71 856	74 666
Prūsų Olandijos apskritis	Preußisch Holland	176	174	859 67	859 66	39 990	37 750
Rastenburgo apskritis	Rastenburg	167	170	874 68	874 19	46 142	47 197
Rešliaus apskritis	Rößel	118	118	852 07	853 08	50 300	50 472
Šventapilės apskritis	Heiligenbeil	225	226	907 71	907 32	44 366	43 282
Vėluvos apskritis	Wehlau	220	214	1 063 75	1 062 82	46 348	47 179
Žuvininkų apskritis	Fischhausen	281	266	1 064 61	1 064 99	53 063	52 464
Iš viso		3 900	3 822	21 108 17	21 111 74	1 204 386	1 259 304

• Klaipėdos apskritis, iki 1816 m. rugsėjo 1 d. priklausė Lietuvos departamentui, kuris tuomet buvo pertvarkytas į Gumbinės apygardą
• 1905 m. apygardos pietinėje dalyje, atskyrus Alnaštyno, Neidenburgo, Ortelsburgo, Osterodės, Rešliaus apskritis ir prijungus Vakarų Prūsijos bei dalį Gumbinės apygardos valsčių, sudaryta Alnaštyno apygarda.

Gyventojai

Apygardoje 1818 m. buvo 59 valsčiai su 163 palivarkais ir 1652 valstiečių laukininkų kaimais, iš viso apie 37 000 sodybų. Bajorų žemėse buvo 757 kaimai su 21 000 sodybų. 1818 m. apygardoje gyveno 565 000 žmonės, iš jų 446 000 evangelikai, 116 000 katalikai, 2250 žydai (daugiausia Karaliaučiuje), 462 menonitai.

1848 m. surašymo duomenimis, gyveno 838 000 civilių gyventojų, iš jų 664 000 vokiečių, 133 000 lenkų ir 41 000 lietuvių. 1848 m. apygardoje gyveno 661 875 evangelikai, 171 000 katalikų (daugiausia lenkai) ir 5125 žydai. 1848 m. apygardoje buvo 48 miestai su 203 000 civilių gyventojų ir 5513 kaimų, palivarkų bei vienkiemių su 635 000 gyventojų.

1858 m. apygardoje buvo 929 841 gyventojų, iš jų 3324 lietuviai.

Šaltiniai

1. Algirdas Matulevičius. Karaliaučiaus apygarda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
2. 1900 m. gyventojų surašymo duomenys