Karajakupovo kultūra

Karajakupovo kultūra – ankstyvųjų viduramžių archeologinė kultūra, ją išskyrė G. Matvejeva pagal 1962 m. ir 1967 m. kasinėtą Karajakupovo (, Baškirija) piliakalnį.

Arealas

Karajakupovo kultūra VIII a. – IX a. paplitusi Pietų Urale, Pauralėje, , Belos ir baseinuose. Kultūros pagrindas – Kušnarenkovo kultūra.

Kultūra

Karajakupovo kultūros žmonės – pusiau klajokliai, vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste. Naudojo lipdytą keramiką – apskritadugnius puodus, prie kaklelio puoštus ornamentais – duobutėmis, zigzagų juostomis ir brūkšneliais, vainikas dažniausiai puoštas smulkiomis įkartomis. Karajakupovo kultūrai būdingi įtvirtinti piliakalniai (manoma, sezoninė stovykla) su gyvenamaisiais būstais – palapinėmis arba jurtomis.

Mirusiuosius laidojo pilkapiuose, negiliose duobėse, aukštielninkus (galvūgalyje dėtas molinis indas su maistu ar gėrimu, kojūgalyje – suvyniota arklio oda ar arklio pakinktai) su įkapėmis, viename pilkapyje randama nuo 1-3 iki 20-30 mirusiųjų kapų, ritualinių žirgų galvų palaidojimų. Vyrų kapuose rasta ginklų (geležinių ir kaulinių strėlių antgalių, kalavijų, kovos kirvių), moterų – papuošalų (bronzinių ar sidabrinių pakabučių, karolių, apyrankių, medalionų). Karajakupovo kultūros kapuose rasta dirhemų, kurie rodo prekybinius ryšius su Vidurinės Azijos gyventojais.

Šaltiniai

1. Karajakupovo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 380 psl.