Karagandos anglių baseinas akmens anglies telkinys Kazachijos šiaurės rytuose vienas didžiausių pasaulyje Anglies šachtų

Karagandos anglių baseinas – akmens anglies telkinys Kazachijos šiaurės rytuose, vienas didžiausių pasaulyje .

Istorija

Telkiniai atrasti XIX a. viduryje, jų atradėju laikomas piemuo Apakas Baižanovas, 1833 m. radęs pirmuosius kaitriai degios medžiagos gabalus. 1856 m. telkinio žemes už 250 rublių supirko pirklys Nikolajus Ušakovas, kuris ir pradėjo pirmąją pramoninę anglies gavybą. 1868 m. kasykloje jau dirbo 78 angliakasiai. Ušakovo palikuonims bankrutavus 1905 m. Prancūzijos prezidento sūnus Žanas Karno kasyklas nupirko už 766 000 rublių, bet jau 1907 m. jų savininkais tapo anglai. 1918 m. šachtos buvo išsprogdintos ir tik 1930–1931 m. pradėti žvalgymo darbai, iškastos pirmosios šachtos.

Baseinas

Plotas apie 3600 km². Išžvalgyti anglių ištekliai 7,84 mlrd. t. Anglingąją storyme sudaro iki 5 km storio, daugiausia karbono sistemos apie 30 produktyvių anglių sluoksnių po 0,6–8 m storio. Vyrauja apie 21 MJ/kg kaitrumo akmens anglys, rytinėje dalyje – rusvosios anglys. Didesnė anglių dalis tinka metalurginiam koksui gauti.

Kasama ir karjeruose, po 50 mln. t anglių per metus. Anglys slūgso palyginus negiliai, todėl jų gavyba buvo viena pigiausių TSRS. 1941–1956 m. pagrindinė darbo jėga buvo politiniai kaliniai. Svarbiausi kasybos centrai: Karaganda, Saranė, Abajus, Šachtinskas.

Šaltiniai

Karagandos anglių baseinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 392 psl.

[1] Karagandos anglių baseinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 392 psl.