Karadžiordžė Petrovičius

Karadžiordžė
Karadžiordžė Petrovičius. 1816 m. Vladimiro Borvikovskio piešinys
Karadžiordževičių dinastija
Gimė	1768 m. lapkričio 16 d. Viševacas, Šumadija, Osmanų imperija
Mirė	1817 m. liepos 25 d. (48 metai) Radovanės miškas, , Osmanų imperija
Tėvas	Petaras Jovanovičius
Motina	Marica Jovanovič
Sutuoktinis (-ė)	Jelena Jovanovič
Vaikai	Aleksandras Karadžiordževičius ir kt.
Didysis serbų vadas
Valdė	1804-1813 m.
Įpėdinis
Parašas

Džiordžė Petrovičius (serb. Đorđe Petrović; Ђорђе Петровић, g. 1762 m. Viševace, Rača; m. 1817 m. liepą Radovanėje, ), vadintas Karadžiordže (Карађорђе/Karađorđe – „Juodasis Jurgis“), buvo Pirmojo serbų sukilimo prieš Osmanų imperiją 1804–1813 m. išrinktas vadas ir Karadžiordževičių dinastijos įkūrėjas.

Gyvenimas

D. Petrovičiaus protėviai buvo kilę iš dabartinės Juodkalnijos. Džiordžė Petrovičius greičiausiai gimė 1768 m. lapkričio 16 d. Viševace, Šumadijoje. 1785 m. vedė Jeleną Jovanovič, su kuria po metų pabėgo į Sremą dabartinėje Vojevodinoje. Ten jis įstojo savanoriu į Mihaljevičiaus savanorių pajėgas, kurios kovojo Habsburgų pusėje, čia įgijo karinės patirties.

Po Sistovos taikos grįžo į centrinę Serbiją ir prisijungė prie Lazos Dobričiaus ir Stanojės Glavašo . Greitai D.Petrovičius pats tapo haidukų vadu, vadinamuoju , ir turėjo surinkęs apie 100 karių būrį. Hadžis Mustafa Paša, kuris buvo paskirtas Belgrado pašaliko viziriu, laikėsi serbų atžvilgiu tolerantiškai ir amnestavo daugelį haidukų grupių, tarp jų ir Karadžiordžės, jiems suteikė ginklų. Po to D.Petrovičius ir jo būrys kovojo Hadžio Mustafos Pašos pusėje prieš Osmaną Pazvantohlu, kurį rėmė centrinėje Serbijoje dislokuoti janyčarai. Šiose 1796–1798 m. kovose D. Petrovičius ypač pasižymėjo. Tuomet jis greičiausiai gavo ir pravardę Karadžiordžė. Nors Pazvantohlu buvo nugalėtas, tačiau Belgrado paša Hadžis Mustafa 1802 m. buvo janyčarų nužudytas. Janyčarai centrinėje Serbijoje ėmė valdyti teroro priemonėmis. Tai paskatino 1803 m. serbus sukilti.

Kai dauguma serbų vadų ir seniūnų buvo išduoti Valevo kunigaikščio Aleksos Nenadovičiaus, suimti ir janyčarų nužudyti, 1804 m. vasario 14 d. (vasario 2 d. pagal Julijaus kalendorių) miškingoje Orašačo vietovėje susirinkę serbai paskelbė pradedantys sukilimą (vėliau pavadintą ). Karadžiodžė buvo išrinktas vadu. Per ateinančius metus sukilėliams pavyko pasiekti keletą pergalių: Karažiordžės vadovaujami serbai mūšyje netoli Šabaco esančiame Mišaro kaime nugalėjo Osmanų kariuomenę, užėmė Belgradą ir nutraukė janyčarų valdymą Serbijoje.

Po šios pergalės sukilėliai iš Konstantinopolio sultono gavo nurodymą sudėti ginklus ir pasiduoti naujai paskirtam pašai.

Paminklas Karadžiordžei Petrovičiui Belgrade

1807 m. sudarė sąjungą su Rusija ir siekė Serbijos nepriklausomybės. 1808 m. Valstybės Taryba paskelbė Karadžiordžę pirmuoju ir aukščiausiuoju valstybės vadovu su paveldėjimo teise. Turkijai 1813 m. pažeidus ir pasiuntus kariuomenę į Serbiją, pabėgo į Austriją, vėliau į Rusiją (Besarabiją). 1817 m. padedamas graikų heterijos, kuri mėgino sukelti bendrą krikščionių sukilimą prieš turkus, slapta grįžo į Serbiją. 1817 m. nužudytas politinio varžovo kunigaikščio įsakymu.

Pastabos

1. Nėra tiksliai žinoma, kada Karadžiordžė Petrovičius gimė. Vis tik, anot kai kurių istorikų, jo gimimo metais laikomi 1768 m.

Išnašos

1. Johnson 2014, p. 158.
2. Stojančević 1982, p. 23.
3. Mackenzie 1996a, p. 211.
4. Jelavich & Jelavich 2000, p. 29.
5. Karadžiordžė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

Šaltiniai

• Jelavich, Charles; Jelavich, Barbara (2000). The Establishment of the Balkan National States, 1804–1920. 8 (4th leid.). Seattle, Washington: University of Washington Press. ISBN .
• Johnson, Michael D. (2014). „Karađorde Petrović“. In Hall, Richard C. (red.). War in the Balkans: An Encyclopedic History from the Fall of the Ottoman Empire to the Breakup of Yugoslavia. Santa Barbara, California: ABC-CLIO. pp. 159–160. ISBN .
• Mackenzie, David (1996a). Violent Solutions: Revolutions, Nationalism, and Secret Societies in Europe to 1918. Lanham, Maryland: University Press of America. ISBN .
• Stojančević, Vladimir (1982). „Karadjordje and Serbia in His Time“. In Vucinich, Wayne S. (red.). The First Serbian Uprising, 1804–1813. War and Society in East Central Europe. New York: Columbia University Press. pp. 23–40. ISBN .