Kančioginas (kaimas)

Apie ežerą žr. Kančioginas (ežeras).

Kančioginas
Kaimo kryžius
Kančioginas
55°13′48″š. pl. 26°20′42″r. ilg. / 55.230°š. pl. 26.345°r. ilg. / 55.230; 26.345 (Kančioginas)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija	Ceikinių seniūnija
Gyventojų (2021)	37
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Kančióginas Kilmininkas: Kančiógino Naudininkas: Kančióginui Galininkas: Kančióginą Įnagininkas: Kančióginu Vietininkas: Kančiógine

Kančioginas – kaimas Ignalinos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 5 km į pietryčius nuo Ceikinių, Sirvėtos RP pakraštyje. Seniūnaitijos centras. Savita planinė kaimo struktūra, vertingas liaudies architektūros kompleksas. Vakariniu kaimo pakraščiu teka upelis Kančiogina, pietvakariuose telkšo ežeras Kančioginas.

Etimologija

Kaimo vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo ežero ar upelio vardo. Pastarųjų kilmę aiškina liaudies etimologija. Anot padavimo, ežero vietoje kadaise buvęs galingas ir turtingas miestas, bet jį užpuolę svetimšaliai ir nužudę valdovą. Jo duktė gražuolė Sirvėta nubėgusį pas kryžiuotį Bėlį ir prašiusi išgelbėti gimtąjį miestą, bet buvę per vėlu. Iš merginos lūpų išsiveržę tik žodžiai „Dieve! Nors kančioj apgink!“ Ir apgynė dievas – miesto vietoje atsivertė praraja, kurion prasmego ir užpuolikai, ir gynėjai. O Sirvėta ir Bėlys pavirtę ežerais ir nuskubėję link prarajos upeliais.

Istorija

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1947 m.	Mielagėnų valsčius	Švenčionių apskritis
1947–1950 m.	Ceikinių valsčius
1950–1954 m.	Kančiogino apylinkės centras	Ignalinos rajonas
1954–1995 m.	Ceikinių apylinkė
1995–	Ceikinių seniūnija	Ignalinos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.	1931 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
149	98	80	94	78	68	67	52	37
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 153
3. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
4. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
8. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės
	Ceikiniai – 5 km		Mielagėnai – 6 km