Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kanuri

Gyventojų skaičius	10 mln.
Populiacija šalyse	Čadas: ~1,1 mln. Nigerija:~6,9 mln. Nigeris: ~850 tūkst. Kamerūnas: ~56 tūkst.
Kalba (-os)
Vėliava
Religijos	islamas, afrikinės religijos
Giminingos etninės grupės	tubai, zaghavai

Vikiteka:	Kanuri

Kanuriai – etninė grupė, gyvenanti istoriniame Kanem-Bornu regione, daugiausia šiaurės rytų Nigerijoje (), pietryčių Nigeryje ( ir departamentai), šiaurės Kamerūne (Tolimosios Šiaurės regionas) ir vakarų Čade (Kanemo ir Ežero regionai).

Kalba giminingomis , kurios priklauso Sacharos kalbų grupei.

Etninės subgrupės

Kanuriai yra dalinami į kelias etnines subgrupes, kurios kalba skirtingomis kalbomis:

Centriniai kanuriai (Nigerijoje, Nigeryje ir Kamerūne), sutrumpinimas žemėlapyje: KNC;
(Čade), sutrumpinimas žemėlapyje: KBL;
Mangai (Nigeryje), sutrumpinimas žemėlapyje: KBY;
Tumariai (Nigeryje), sutrumpinimas žemėlapyje: KRT;
Bilmos kanuriai, dar vadinami bla-bla (Nigerio oazėse), sutrumpinimas žemėlapyje: BMS;

Istorija

Kanurių protėviai į derlingas Čado ežero pakrantes atsikėlė apie VII a. iš šiaurės, kuomet išstūmė arba asimiliavo daugumą vietos tautų, kurios kalbėjo čadinėmis bei Centrinio Sudano kalbomis. Tapę sėsliais žemdirbiais, jie išsiskyrė savo gyvenimo būdu nuo jiems lingvistiškai giminingų tubų ir zaghavų.

Pirmoji kanurių valstybė buvo Kanemas, VII a. įkurtas į šiaurės rytus nuo Čado ežero, kurioje formavosi atskiras kanurių subetnosas , tačiau didelė dalis jų apsigyveno ir į šiaurės vakarus, vakarus bei pietvakarius nuo ežero. XI a. kanembu priėmė islamą ir sparčiai perėmė arabišką kultūrinę įtaką, kuri atėjo Transsacharinės prekybos keliais.

Kuomet Kanemą XV–XVI a. nusiaubė klajokliai bulalai, kanembu valstybingumo tradiciją perėmė vakariniai kanuriai, kurie sukūrė Borno valstybę, galingiausią regiono karalystę iki pat XIX a. Joje formavosi centrinių kanurių subetnosas. Dar vienas valstybę turėjęs subetnosas buvo mangai, kurie 1736 m. įkūrė Zinderio miestą ir iš čia kontroliavo galingą Damagaramo karalystę.

XIX a. pabaigoje Borno karalystė ir kanurių teritorijos buvo padalintos tarp trijų kolonijinių valstybių ir keturių kolonijinių valdų. Didžioji kanurių dalis atiteko , likusios dalys – Prancūzijos Ekvatorine Afrikai, Prancūzijos Vakarų Afrikai, ir Vokietijos Kamerūnui.

Nigerijos sudėtyje Borno valstybė išlaikė savo tradicinę monarchiją, kuri tęsiama iki mūsų dienų. Maiduguryje reziduojančio monarcho (tituluojamo šehu) simbolinę valdžią pripažįsta ir kanuriai, gyvenantys kitose šalyse. Tuo remdamiesi, kai kurie kanurių nacionalistai kalba apie viso kanurių gyvenamo regiono, Didžiosios Kanowra (532, 460 km²) suvienijimą

Kanuriai yra svarbūs Nigerijos ir Nigerio politikoje. Šiai etninei grupei priklausė tokios asmenybės kaip , (Nigerijos valstybės galva 1993–1998 m.), Mamane Oumarou (Nigerio Ministras Pirmininkas), Mamadou Tandja (Nigerio Prezidentas 1999–2010 m.)