Kania

Kania – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajono pietryčiuose, Labanoro girios pakraštyje, 4,5 km į šiaurės rytus nuo Žaugėdų. Ilgis pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi 0,86 km, plotis iki 0,48 km. Altitudė 148,7 m. Ežeras gilus, didžiausias gylis siekia 39,4 m. Dubuo rininės kilmės. Kranto linija vingiuota nesmarkiai. Krantai daugiausia žemi, pelkėti, su terasomis, šiaurinis aukštesnis. Šiaurės ir pietų krantuose auga pušynai, kitur – supa raistai. Dugną dengia molingas sapropelis.

Kania
Vieta	Molėtų raj.,  Lietuva
Plotas	0,268 km²
Kranto linijos ilgis	2,63 km
Kilmė	ledyninis, patvenktinis
Didžiausias gylis	39,4 m
Įteka	2 bevardžiai upeliai
Išteka	bevardis upelis
Kania
Koordinatės	55°07′45″ š. pl. 25°45′05″ r. ilg. / 55.12917°š. pl. 25.75139°r. ilg. / 55.12917; 25.75139

Per Kanią prateka iš Saločiaus ežero į Šiekšto ežerą baseinui priklausantis upelis. 1975 m. šis upelis patvenktas, dėl to ežero plotas padidėjo nuo 25 iki 83 ha, vėliau nuleistas. Kania įeina į Labanoro regioninį parką. Pietinėje pakrantėje įsikūręs Andrulėnų kaimas. Šiaurrytiniu krantu eina riba su Švenčionių rajonu.

Ežerėvardis Kanià visiškai neaiškios kilmės. Bandoma sieti su indoeuropietiškais gyvūnų pavadinimais (pvz., latv. kanis „žąsis“) arba laikyti finišku paveldu (plg. est. kaan „dėlė“, lyv. kana „višta“).

Šaltiniai

1. Antanina Breivienė, Rimvydas Kunskas. Kania. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 201
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 146