Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais. |
Kanešas | |
---|---|
Neša | |
Kiultepės prekyvietės liekanos | |
Kanešas | |
Koordinatės | 38°51′0″ š. pl. 35°38′0″ r. ilg. / 38.85000°š. pl. 35.63333°r. ilg. |
Vieta | Turkija, |
Regionas | Mažoji Azija |
Istorija | |
Pastatytas | 3 tūkstantmetis pr. m. e. |
Laikotarpis | bronzos amžius |
Tauta | hetitai, hatai, huritai, asirai |
Informacija | |
Kasinėjimų datos | nuo 1925 m. |
Tirtas | nuo 1948 m. |
Vikiteka | VikitekaVikiteka |
Kanešas (het. Kaneš, Anisa, Neša ) arba Kiultepė (turk. Kültepe) – archeologinė vietovė vidurio Turkijoje, , 20 km į šiaurės rytus nuo Kaiserio. Sudaro senovinis telas, kuriame gyvavo hetitų miestas.
Kanešas buvo nuolatos gyvenamas nuo eneolito iki pat romėnų laikų. Tai buvo svarbus hatų/hetitų/huritų miestas, turėjęs didelį prekybinį kvartalą (qarum). Kaneše rasti seniausi įrašai hetitų kalba, kurie savo ruožtu yra seniausi žinomi indoeuropietiški įrašai (datuojami ~XX a. pr. m. e.). Hetitai savo kalbą vadino nešili, t. y. „Nešos kalba“.
karalius Uhna užkariavo Kanešą ir išnešė jo stabą. Vėliau miestą užėmė Kusaros karalius Pithanas (~XVII a. pr. m. e.). Kanešiečiai sukilo prieš jo sūnų Anitą, bet šis numalšino sukilimą ir į Kanešą pernešė savo sostinę. Tada jis užkariavo Calpuvą, nugalėjo jos karalių , ir sugrąžino stabą. Vėliau Anitos palikuonys perkėlė sostinę į Hatušą ir pradėjo hetitų karališkąją liniją.
1925 m. Bedřich Hrozný Kiultepės vietovėje rado apie 1000 hetitiškų dantiraščių, o detalūs kasinėjimai pradėti nuo 1948 m. (vad. ). Ankstyviausiame sluoksnyje rašto paminklų nerasta, jie atsiranda maždaug nuo XX–XIX a. pr. m. e. Iš to laikotarpio rasta ir Ešnunos miesto valdovo Naram Sueno bulė. Rasta įvairių keramikos dirbinių, daug jų zoomorfinio pavidalo. XVIII a. pr. m. e. Kanešas patyrė sugriovimų, bet vėliau jo prekybinė reikšmė vėl sugrįžo. Tuo laikotarpiu miesto prekyba buvo pavaldi Asirijos karaliui . Tada miestas sunaikintas ugnies (galimai susiję su Ašūro žlugimu), o vėliausiame lygmenyje dominuoja jau vien hetitiška kultūra.
Iki šių laikų Kaneše rasta ~20 tūkst. įvairių dantiraščių lentelių.
Galerija
- Kanešo telas
- Kanešo tvirtovės liekanos
- XIX a. pr. m. e. skulptūrėlė
- XVIII–XIX a. pr. m. e. asiriškas dantiraštis
- Aukso radiniai iš Kanešo
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris