Kampsvykių pilis Kamsvykių pilis vok Kampstvyken Kamswicken arba Tamavos pilis prūsų vėliau Vokiečių ordino pilis prie Į

Kampsvykių pilis, Kamsvykių pilis (vok. Kampstvyken, Kamswicken) arba Tamavos pilis – prūsų, vėliau Vokiečių ordino pilis prie Įsruties (nuo 1946 m. Černiachovskas, Kaliningrado sr.), Unguros upės krante.

Istorija

Pasak XIV a. pr. vokiečių kronikininko Petro Dusburgiečio, čia stovėjusią nadruvių pilį Kamswykus (Kameniswike, Cameniswika) 1276 m. užėmė kryžiuočiai ir pastatė savo medinę pilį, kurią pavadino Tammov. Šalia Tamavos kaimo (vok. Tammowischken, nuo 1938 m. Tammau), upės staigiame vingyje, išlikęs piliakalnis. Po 1336 m., kai kryžiuočiai pastatė Įsruties pilį, Kampsvykiu pilis perstatyta į mūrinę ir saugojo Įsrutį nuo lietuvių puolimų. 1371 m., 1376 m., 1381 m. ją lietuviai sudegino, 1384 m. puolė, gerokai apnaikino, bet neužėmė, 1409 m. sugriovė, po to atstatyta nebuvo.

XIX a. ant piliakalnio lietuvininkų būdavo švenčiama Rasos šventė. Šalia piliakalnio, kuriame nuo 2001 m. vykdomi archeologiniai tyrimai, yra dviejų didelių senovės gyvenviečių archeologinių liekanų.

Šaltiniai

Valdemaras Šimėnas. Kampsvykių pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 284 psl.

54°39′00″ š. pl. 21°53′00″ r. ilg. / 54.65000°š. pl. 21.88333°r. ilg. / 54.65000; 21.88333

[1] Valdemaras Šimėnas. Kampsvykių pilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 284 psl.