Kamerūno ugnikalnis

Kamerūno kalnas
Šalis	Kamerūnas
Aukštis	4095 m
Tipas	stratovulkanas
Amžius
Aktyvumas	aktyvus
Paskutinis išsiveržimas	2000 m.
Koordinatės:	4°13′0″ š. pl. 9°10′21″ r. ilg. / 4.21667°š. pl. 9.17250°r. ilg. / 4.21667; 9.17250

Kamerūno kalnas (angl. Mount Cameroon, pranc. Mont Cameroun), Fako kalnas (Fako) – veikiantis ugnikalnis Kamerūne netoli Gvinėjos įlakos. Vulkanas yra viena aukščiausių Afrikoje, o jo viršūnė siekia 4095 metrų virš jūros lygio, nors nurodomi ir kitokie aukščiai (4070 m, 4040 m ir kt.). Kalnas stūkso Pietvakarių regione, 10 km į vakarus nuo Buėjos, 20 km į šiaurę nuo Limbės.

Viršūnėje – 1 km skersmens krateris. Daugiau kaip 70 šoninių kraterių. Yra lavos urvų; didžiausias Gaskino urvas (ilgis 450 m) yra 2855 m aukštyje.

Dalis ugnikalnio patenka į , kurioje telkšo ir Njoso ežeras, 1986 m. pagarsėjęs Njoso ežero tragedija. Paskutiniai Kamerūno ugnikalnio išsiveržimai užfiksuoti 1999 m. kovo 28 dieną ir 2000 m. kovo 28 dieną. Ugnikalnio pagrindą sudaro Prekambro , kurias iš viršaus dengia Kreidos ir Kvartero nuogulos.

Ugnikalnio šlaitai – drėgniausia vieta Afrikoje. Čia iškrinta ~10 000 kritulių per metus. Šlaituose auga drėgnieji atogrąžų miškai, aukščiau – visžaliai kalnų miškai, kalnų pievos. Gausi gyvūnija (beždžionės, antilopės); faunos rezervatas. Slėniuose ganyklos. Papėdėse auginami bananai, alyvmedžiai, kakavmedžiai, kaučiukmedžiai, arbatmedžiai.

Šaltiniai

1. Cameroon, Global Volcanism Program. Smithsonian Institution
2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 189
3. Mount Cameroon, Cameroon, Peakbagger.com
4. Aira Dubikaltienė. Kamerūno kalnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

Vikiteka: Kamerūno kalnas – vaizdinė ir garsinė medžiaga