Kama Ginkas

Kama Ginkas rus. Кама Миронович Гинкас
Kama Ginkas
Gimė	1941 m. gegužės 7 d. (83 metai) Kaunas  Lietuvos TSR
Tėvas	Monia Ginkas
Sutuoktinis (-ė)
Vaikai	Daniilas Ginkas Donatas Grudovičius
Veikla	režisūra
Sritis	teatras
Organizacijos	Maskvos jaunojo žiūrovo teatras
Pareigos	vyr. režisierius
Alma mater	Leningrado teatro, kino ir muzikos institutas
Žymūs apdovanojimai
Rusijos nusipelnęs meno veikėjas (1997) Rusijos valstybinė premija (1999) Rusijos liaudies artistas (2003)
Vikiteka	Kama Ginkas

Kama Ginkas (rus. Кама Миронович Гинкас, (g. 1941 m. gegužės 7 d. Kaune) – Rusijos teatro režisierius.

Biografija

Plungės kunigas Petras Lydnugaris jį išgelbėjo iš Holokausto.

Žmona – teatro režisierė . 1959–1962 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1967 m. baigė Leningrado teatro, kino ir muzikos institutą. 1970–1981 m. režisavo spektaklių Rygos, Krasnojarsko, Leningrado teatruose, nuo 1981 m. kuria Maskvos ir užsienio teatruose. Nuo 1985 m. dėsto Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, Didžiosios Britanijos, JAV, Norvegijos, Suomijos teatro mokyklose, Aukštosios teatro mokyklos Helsinkyje profesorius.

Režisūrai būdingas dramatizmas, psichologija, hiperrealistinės detalės, dažnai naudojamos grotesko priemonės; nuo buitinio tikroviškumo pereinama prie absurdo ir siurrealistinių efektų.

Žymesni spektakliai

• Viljamas Šekspyras. Hamletas, 1971 m.
• N. Pavlova. Vagonėlis, 1982 m.
• Vaidiname Nusikaltimą, Dekabristų egzekucija, 1991 m., 1995 m., abu pagal F. Dostojevskį
• Užrašai iš pogrindžio, ir pjesės autorius, 1988 m.
• Antonas Čechovas. Juodasis vienuolis, 1999 m., Dama su šuniuku, 2003 m.
• O. Bogajevas. Juoko kambarys, 2000 m.

Literatūra

• J. Freedman. Provoking Theater. Kama Ginkas Directs, Moscow, 2003.

Šaltiniai

1. http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20060222/5-1.html
2. . Kama Ginkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 675 psl.