Kitos reikšmės Kalniškiai reikšmės Kalniškiai if 270px Kalniškiai55 53 10 š pl 21 34 05 r ilg 55 886 š pl 21 568 r ilg 5

Kitos reikšmės – Kalniškiai (reikšmės).

Kalniškiai

Kalniškiai

55°53′10″š. pl. 21°34′05″r. ilg. / 55.886°š. pl. 21.568°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Kartenos seniūnija

Gyventojų

121

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kálniškiai
Kilmininkas:	Kálniškių
Naudininkas:	Kálniškiams
Galininkas:	Kálniškius
Įnagininkas:	Kálniškiais
Vietininkas:	Kálniškiuose

Kalniškiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Kartenos, kairiajame Alanto upelio krante (priešais Lubių kaimą). Seniūnaitijos centras. Kalniškių pagrindinė mokykla yra Lubiuose. Veikia kultūros namai, biblioteka (nuo 1954 m.), įsikūrė bendruomenės centras.

Prie Kalniškių yra 347 ha užimantis Reiskių tyras, jame durpių klodas siekia 5,5 metrų storio, o durpyno ištekliai – apie 10 mln. m³.

Istorija

Kaime rastas akmeninis kirvis liudija, kad pirmieji žmonės čia pasirodė 1500–2000 metų pr. m. e..

Apie XVII a. Žvalginio upelio dešiniajame krante, netoli jo santakos su Alantu (dabar čia Lubių kaimas), miškų apsuptoje kalvoje susiformavo kaimas, gavęs Kalniškių vardą. Kitapus Alanto, dešiniajame Tyrupalio krante ties Balsiškiais XVIII a. atsirado Kalveliškių užusienis. XIX a. abi šios gyvenvietės vadinamos vienu vardu – Kalniškių kaimu, kuriame 1849 m. gyveno 70 baudžiauninkų, priklausančių Šateikių dvaro Aleksandravo palivarkui.

Po baudžiavos panaikinimo grafui Pliateriui likusios žemės buvo priskirtos prie Kartenos dvaro Gaudučių palivarko. Valstiečiams išdalinta kaimo dalis gavo luominę savivaldą ir tapo Kartenos valsčiaus Kartenos seniūnijos dalimi. XIX a. pab. – XX a. pr. seniausioji, dešiniajame Alanto krante buvusi kaimo dalis, kurioje gyveno daug Lubio pavardę turinčių valstiečių, buvo pradėta oficialiai vadinti Lubiais, o prieš I-jį pasaulinį karą tapo savarankišku kaimu.

Tarpukariu Kalniškiai tapo seniūnijos centru, kuriame 1923 m. buvo 10 ūkių. 1932 m. seniūnu buvo Kazys Daugintis, o jo padėjėju – Ignas Jedenkus.

Dalis apylinkės gyventojų tarpukariu propagavo socialinės lygybės idėjas. Povilas Lubys iš Lubių kaimo ir Stepas Brazdeikis iš Kalniškių kaimo buvo įkūrę prokomunistinę kuopelę, kuriai 1934 m. priklausė 9, o 1935 m. – 5 žmonės, gyvenę Kartenos–Šateikių apylinkėse. Prasidėjus 1940 m. sovietų okupacijai, šie asmenys tapo kolaborantais. S. Brazdeikis buvo paskirtas Kartenos valsčiaus viršaičiu, o P. Lubys – Kretingos apskrities vykdomojo komiteto tarnautoju, o vėliau perkeltas Kartenos valsčiaus partorgu – komunistų partijos organizatoriumi. Už kolaboravimą 1941 m. abu sušaudyti.

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Po karo Lietuvos partizanų gretas papildė Vladas Domarkas-Eteris, Narkus ir kiti vyrai. 1947 m. rudenį miškuose prie Kalniškių partizanai nušovė Kartenos apylinkės sekretorių Kazį Armalį.

1948 m. į Sibirą ištremta Ona Mačiulienė su 5 vaikais, 1949 m. Ignas Kubilius su žmona ir 2 vaikais, o 1952 m. – Kosto Grabio 4 asmenų šeima. Likę valstiečiai 1949 m. buvo suginti į Kalniškių kolūkį.

Pokariu vietoje seniūnijos buvo įkurta Kalniškių apylinkė. Jai priklausė Anužių, Balsiškių, Drungilų, Eitučių, Kalniškių, Kupšių, Lygnugariškių, Lubių, Lūgnalių ir Vėlaičių kaimai. 1963 m. ji prijungta prie Kartenos apylinkės.

Apie 1950 m. atidarytas klubas-skaitykla, vėliau peraugusi į biblioteką. Sovietmečiu kaime buvo pastatytas kolūkio administracijos pastatų ansamblis su kultūros namais, felčerio-akušerio punktu. Nuo tarpukario veikė Kalniškių pradinė, vėliau – aštuonmetė, mokykla.

XX a. antroje pusėje Kalniškiai pastebimai išaugo, kadangi čia persikėlė gyventi melioracijos nušluotų Anužių, Drungilų, Lugnalių, Eitučių ir kitų kaimų gyventojai. 2002 m. sausio 1 d. jame buvo 77 ūkiai (kiemai).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915	Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
1918–1940	, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941	Kalniškių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1941–1944	, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1945–1949	Kalniškių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1963	Kalniškių apylinkė, Kretingos rajonas
1963–1995	Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1985 m.

1989 m.^sur.

61

74

96

138

180

138

1999 m.

2001 m.^sur.

2002 m.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

215

189

188

175

121

-

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
„Apie seniūniją - Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija“. seniunai.lt. iš originalo 2016-04-26. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1. Vilnius, 1974, p. 133, nr. 455
Lietuvos komunistų partija skaičiais 1918–1975. Vilnius, 1976, p. 33, 37
Masinės žudynės Lietuvoje, t. 2. Vilnius, 1973, p. 145
Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys (Kretinga), 1966, rugpj. 4, p. 3
1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai, t. 1. Vilnius, 1994, p. 433, 442, 445
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kalniškiai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 188
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[seniunai-2] „Apie seniūniją - Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija“. seniunai.lt. iš originalo 2016-04-26. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.

[3] Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1. Vilnius, 1974, p. 133, nr. 455

[4] Lietuvos komunistų partija skaičiais 1918–1975. Vilnius, 1976, p. 33, 37

[5] Masinės žudynės Lietuvoje, t. 2. Vilnius, 1973, p. 145

[6] Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys (Kretinga), 1966, rugpj. 4, p. 3

[7] 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai, t. 1. Vilnius, 1994, p. 433, 442, 445

[8] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-9] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-11] Kalniškiai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 188

[12] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[13] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[14] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[15] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.