Kalciažemiai

Kalciažemiai (Calcisols) – sistematinė automorfinių karbonatingų dirvožemių grupė. Kalciažemiai susidaro subtropinių juostų pusdykumių įvairiose uolienose.

Kalciažemio profilis

Kalciažemių profilis menkai susiskaidęs į genetinius horizontus. Turi karbonatinį arba kietą klintinį diagnostinį horizontą. Jame gausu lengvai tirpstančių . Jei minkšti karbonatai sudaro vientisą koncentratą, karbonatinis horizontas tampa kalkiniu, jam sukietėjus – kietu klintiniu.

Kalciažemiai paplitę sausose ir sausringose vietovėse. Užima apie 1000 mln. ha pasaulyje. Randami kartu su gipsažemiais. Paplitę Šiaurės Afrikoje, Australijoje, Centrinės Azijos priekalnių lygumose, Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose.

Auga efemeriniai augalai, yra derlingi, bet žemdirbystei tinka tik drėkinami (auginama medvilnė, saulėgrąžos, kukurūzai, cukriniai runkeliai, veisiami sodai bei ). Didelė dalis kalciažemių naudojami kaip ganyklos.

Šaltiniai

1. Algirdas Juozas Motuzas, . kalciažemiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
2. World reference base for soil resources 2014, FAO.