Kalangai

Kalangai
Gyventojų skaičius	850 tūkst.
Populiacija šalyse	Zimbabvė - 700 tūkst.,  Botsvana - 150 tūkst.
Kalba (-os)
Religijos	krikščionybė

Kalangai (angl. Kalanga, Bakalanga, Bakalka) – viena pirmųjų bantų kalba kalbančių tautų, kuri atmigravo į šiandieninę Botsvaną, paskui ją sekė Bakgalagadi, po jų – Batswana.

Kalangai pirmiausia apsigyveno (Mapungubwe) Pietų Afrikoje. Tai buvo pirmoji kalangų valstybė. Vėliau jie persikėlė link Didžiosios Zimbabvės griuvėsių ties Masvingu. Dar vėliau jie persikėlė į Khamį, o galiausiai – į Botsvaną. Tačiau kur jie besikėlė, visur paliko savo mūrinių statinių likučius ir kalangų bendruomenes. Khamio valstybė buvo užėmusi dabartinės Zimbabvės pietvakarius (dabar Matabelelandas) ir kaimynines šių dienų Botsvanos sritis.

Istorija

Kalangai (kitaip – vakarų šonai) yra artimi mašonams. Jie daugiausia gyvena Zimbabvėje ir Botsvanoje. Kai jie atvyko į šiaurės rytų Botsvaną ir pietvakarių Zimbabvę, jie jau buvo atsiskyrę nuo šonų. Manoma, kad jų yra apie 850 tūkstančių.

Kalangai yra viena didžiausių taip vadinamų Botsvanos tautinių mažumų.

Kalangai susiję su kai kuriomis ankstyvosiomis Afrikos valstybėmis – Mapungubvės ir Khamio karalystėmis, Rozvių imperija.

1690 m. portugalai buvo priversti pasitraukti iš , ir daug žemės, anksčiau valdytos Monomotapos, tada ėmė valdyti Rozviai. Kalangų valdytos valstybės suskilo į autonomiškas valstybes, daug kurių vėliau įėjo į Rozvių imperiją. Apie du šimtus metų regione išsilaikė taika ir klestėjimas. Kultūros centrai , Khamis ir Didžioji Zimbabvė pasiekė klestėjimo viršūnes. Monomotapos tvirtovė ir rūmai buvo užimti Rozvių.

Nuorodos

1. Lewis, M. Paul (2009). „Kalanga 'The cultural people'“. . . Nuoroda tikrinta October 25, 2012.