Kahokija

Kahokija
„Vienuolio“ piliakalnis
Kahokija
Koordinatės	38°39′14″ š. pl. 90°03′52″ v. ilg. / 38.65389°š. pl. 90.06444°r. ilg. / 38.65389; 90.06444
Vieta	JAV, Ilinojus
Regionas	Didžiosios lygumos
Plotas	16 km²
Istorija
Medžiaga	žemė, akmuo, medis
Pastatytas	VII a.
Sugriautas	XIII a.
Tauta
Informacija
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 198

Kahokija (angl. Cahokia), oficialiai – Kahokijos Pilkalnių valstybinė istorinė vietovė (The Cahokia Mounds State Historic Site) – archeologinė vietovė Jungtinių Amerikos Valstijų centrinėje dalyje, pietų Ilinojuje, Misisipės pakrantėje, į rytus nuo Sent Luiso. 9 km² ploto vietovėje aptikta ~80 piliakalnių, nors pats senasis Kahokijos miestas buvęs dar didesnis (16 km², ~120 piliakalnių). Tai buvo didžiausias ir įtakingiausias miestas, kuriame XIII a. gyveno, kaip manoma, apie 40 tūkst. žmonių. Tai didžiausia archeologinė vietovė Šiaurės Amerikoje (neskaitant Meksikos).

Kahokijos vietovė buvo gausiau apgyvendinta nuo VII a., o nuo IX a. prasidėjo piliakalnių pylimas. Nei tikrasis miesto vardas, nei jį įkūrusi tauta nėra žinomi. Vietovė XVII a. pavadinta pagal vieną iš Ilinojaus konfederacijos indėnų genčių (kahokijus), tačiau šie nėra susiję su Kahokijos vietove. Tikėtina, kad čia galėjo gyventi įvairios tautos, kalbėjusios vakarų sijų kalbomis. XIII a. Kahokija tapo svarbiu prekybos tašku, esančiu netoli Misisipės, Ilinojaus ir Misurio santakų, tarp rytų lygumų ir prerijų. Kahokijos klestėjimo laikotarpis sutapo su Mezoamerikos civilizacijų iškilimu. XII a. pab.–XIII a. vietovė buvo apleista – manoma, kad miestas sunyko dėl taršos, ligų, potvynių, galimo užpuolimo.

Kahokijoje rasta kapaviečių, keramikos, akmens, kaulo, vario, medienos, kriauklių dirbinių. Čia būta vario dirbtuvės, buvo įrengtas medinių stulpų ratas, primanantis Stounhendžą.

1982 m. Kahokija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kahokijos rekonstrukcija