KūlsodisKaimo koplytstulpis prie tilto per BlendžiavąKūlsodis55 58 52 š pl 21 32 38 r ilg 55 981 š pl 21 544 r ilg 55 98

Kūlsodis

Kūlsodis

55°58′52″š. pl. 21°32′38″r. ilg. / 55.981°š. pl. 21.544°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Kūlupėnų seniūnija

Gyventojų

17

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kū̃lsodis
Kilmininkas:	Kū̃lsodžio

Kūlsodis – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 5 km nuo Kūlupėnų, į pietryčius nuo kelio Salantai–Skaudaliai–Nasrėnai , abipus kelio Nasrėnai–Stropeliai.

Etimologija

Pavadinimas žemaičių kilmės. Seniau vadintas Kūlių soda (žem. kūlis = liet. akmuo; sen. žem. suoda = liet. kaimas). Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Kulasoda, Kulesody, Kulisody, vok. Kulesjady, liet. Kulių kaimas, Kūlsodis.

Istorija

Kaimas susiformavo XVI a. Priklausė Platelių dvarui. 1750 m. buvo 5, 1821, 1843 ir 1846 m. – 10, 1866 m. – 12 dūmų,1870 m. – 54 sielos (prievolininkų luomų vyrai) ir 381 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai mokėjo išperkamuosius mokesčius Platelių grafams Šuazeliams-Gufjė,1923 m. – 25 kiemai.

Dvasiniu kaimo gyvenimu nuo XVII a. rūpinosi Salantų, nuo 1777 m. – Kalnalio bažnyčios kunigai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1880 m.	Platelių seniūnija, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis
1880–1915 m.	Salantų valsčius, Telšių apskritis
1915–1950 m.	Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m.	Stropelių apylinkė, Salantų rajonas
1954–1959 m.	Kūlupėnų apylinkė, Salantų rajonas
1959–1995 m.	Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	, Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.

1821 m.

1843 m.

1866 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

119

114

149

141

177

167

171

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

83

39

30

23

17

-

Žymūs žmonės

Audrius Bakaveckas (g. 1968 m.), teisininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjas, teisėtyrininkas administratyvistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius.

Kultūros paveldas

Kapinynas ir kaimo kapinės, vadinamos Kapkalniu (IX–XIII a.; XVI–XIX a.).
Kaimo kapinės, vadinamos Markapiais (XVI–XIX a.).
Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu (XX a. I pusė).
Kapinių koplytėlė (1991 m.).
Kaimo koplytėlė su Marijos skulptūra (XX a. II pusė).

Šaltiniai

Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 159
Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 82
Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Marijos, Šv Roko ir

[1] Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.

[2] Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 159

[3] Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 82

[4] Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119

[5] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[6] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-7] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[9] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[10] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[11] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[13] Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Marijos, Šv Roko ir