Kunigaikštis Jurgis Dominykas Liubomirskis lenk Jerzy Dominik Lubomirski apie 1664 1727 m liepos 28 d Janovecas ATR vals

Kunigaikštis Jurgis Dominykas Liubomirskis (lenk. Jerzy Dominik Lubomirski, apie 1664–1727 m. liepos 28 d., Janovecas) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Karūnos didysis pastalininkis (nuo 1695 metų), Karūnos dvaro pakamaris (nuo 1702 metų), Karūnos pėstininkų generolas-leitenantas, Krokuvos vaivada (1726–1727), Kazimežsko, Olštyno, Riksko, Lipnovo seniūnas. Polono, Janovco ir Liubomlio valdytojas.

Jurgis Dominykas Liubomirskis



Herbas „Družina“

Gimė	1664 m.
Mirė	1727 m. liepos 28 d. (~63 metai) Janovecas
Tėvas	Jurgis Sebastijonas Liubomirskis
Motina	Barbora Tarlaitė
Sutuoktinis (-ė)	Uršulė Katerina Bokum, Magdalena Tarlaitė
Vaikai	Antonis Benediktas, Pranciškus Ferdinandas

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Vikiteka	Jurgis Dominykas Liubomirskis

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Biografija

Lenkijos žymios magnatų Liubomirskių giminės atstovas, herbo „Šreniawa“ savininkas. Karūnos lauko etmono Jurgio Sebastijono Liubomirskio (1616–1667) jaunesnysis sūnus nuo antros santuokos su Barbora Tarlaite (m. 1689). Broliai – Stanislovas Iraklijus, Aleksandras Mikalojus, Augustinas Jeronimas ir Pranciškus Sebastijonas.

Išsilavinimą gavo jėzuitų mokyklose. 1684 metais Jurgis Dominykas Liubomirskis dalyvavo Šventosios Lygos kare prieš Osmanų imperiją. 1685 metais dalyvavo Karūnos didžiojo etmono Stanislovo Jana Jablonovskio kampanijoje, Bukovinoje. 1693 ir 1695 metais dalyvavo mūšiuose su Krymo totoriais. 1695 metais gavo Karūnos didžiojo pastalininkio pareigybę.

Buvo renkamas pasiuntiniu (deputatu) nuo Liublino vaivadijos į 1693, 1701, 1718, 1720 ir 1722 metų seimus.

1697 metais elekciniame seime Jurgis Dominykas Liubomirskis palaikė Francua Lui de Burbono-Konti kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. Vėliau ATR karalių pripažino Saksonijos kurfiurstą Augustą Stiprujį ir 1698 metais dalyvavo karinėje ekspedicijoje prieš Krymo totorius. Po to dalyvavo kazokų sukilimo, vadovaujant Semiono Palijos Ukrainoje numalšinime.

1701 metais Jurgis Dominykas Liubomirskis buvo paskirtas karaliaus gvardijos vadu, o 1702 metais gavo Karūnos dvaro pakamario pareigybę.

Jurgio Dominykao Liubomirskio pirmoji žmona Katerina Bokum

Šiaurės karo metu perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę (1704 metais). Po to du kartus keitė politinę orientaciją, kol 1710 metais perėjo į grįžusio į Lenkiją Augusto Stipriojo pusę.

1712 metais Jurgis Dominykas Liubomirskis kovėsi prieš kazokų sukilėlius, vadovaujamus Filipo Orliko. 1716 metais tapo tarpininku derybose tarp Tarnogrado konfederacijos ir Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo. 1718 metais seime pareikalavo Rusijos armijos išvedimo iš ATR teritorijos. 1726 metais gavo Krokuvos vaivados pareigybę.

1715 metais Jurgis Dominykas Liubomirskis tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi.

Šeima

1695 metais pirma santuoka buvo su Uršule Katerina Bokum (1680–1743), tapusia naujo Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo meiluže. Sutuoktiniai vaikų neturėjo ir netrukus išsiskyrė. Antrą kartą vedė Magdaleną Tarlaitę (m. 1732), Liublino vaivados Stanislavo Tarlos (m. 1705) ir Terezos Dunin-Borkovskos dukterį, Krokuvos stalininko Pranciškaus Šembeko (apie 1667–1712) našlę. Vaikai:

Kunigaikštis Antonis Benediktas (m. 1761), Karūnos armijos generolas-majoras, po to generolas-leitenantas (1753), Karūnos didysis ginklininkas (1754)
Kunigaikštis Pranciškus Ferdinandas (m. 1774), Karūnos didysis ginklininkas (1761–1771), Karūnos didysis vėliavininkas (1774), Bečo seniūnas.

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Jonušas Antanas Višnioveckis	Krokuvos vaivada 1726–1727	Po to: Pranciškus Vielopolskis